Derrida gestas Husserliui: gęstantys Ikaro pėdsakai danguje

LTVienas iš pirmųjų Derrida spausdintų filosofinių tekstų (1962 m.) buvo Husserlio darbo „Geometrijos ištakos“, kurį·jis išvertė į prancūzų kalbą, įvadas. Šis įvadas buvo didesnis nei pats Huserlio tekstas. Vėliau, 1967 m. Derrida publikuoja tris pirmąsias knygas: „Raštija ir skirtis“ , „Balsas ir fenomenas“ ir „Apie gramatologiją“. Knyga „Balsas ir fenomenas“ turi paantraštę „Įvadas į ženklo problemą Husserlio fenomenologijoje“. Taigi šiuose darbuose Derrida aptaria Husserlio fenomenologiją ir teigia, kad tokioje filosofijoje jis mato Vakarų metafizikos nuvainikavimą, nors išeiti už tradicinės metafizikos ribų nesąs lengvas uždavinys. Pasinaudodamas Heideggerio metafizikos ·veikos metodu, Derrida bando kitaip perskaityti Husserlį. Heideggeris, norėdamas pateikti naują mąstymo ir kalbos lavinimo metodą, veikia huserliškoje Platono olos alegorijos šešėlinėje plotmėje mėgindamas iššokti iš racionalios kalbos ir nušokti už kalbėtojo šešėlio, o tai jis ir pavadina „metafizikos įveika“ .Šiame straipsnyje pabandysime atskleisti, kaip Derrida, kitaip skaitydamas Husserlio tekstus, žingsnis po žingsnio išryškina intencionalią sąmonės veiklą istorinėje patirtyje, transcendentalinę kalbos traktuotę ir jos ryšį su raštu ir balsu, parodo bandymus atrasti tiesioginį ryšį tarp suvokiančiojo subjekto ir jo suvokime esančių universalių bei idealių struktūrų. Be to, aptarsime dekonstruktyvistinę Husserlio ženklo sampratos analizę. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Derrida; Husserlis; Fenomenologija; Redukcija; Dekonstrukcija; Derrida; Husserl; Phenomenology; Reduction; Deconstruction.

ENIn the article Derridaís attempt to surpass the limits of classic metaphysics by means of deconstruction of Husserlís texts is considered. In 1962, Derrida published one of the earliest of his writings, An Introduction to Edmund Husserlís Origin of Geometry, a treatise which Derrida himself translated in the French language. Five years later he published his first three books: Writing and Difference, Speech and Phenomena, Of Grammatology. In these writings, employing Heideggerís method to overcome metaphysics, Derrida tries to read Husserl in a different manner. He combines Heideggerís way of speaking with Husserlís phenomenology, and hopes by means of this mixture to penetrate into being itself. The intention of deconstruction is to open the world and philosophy by means of grammatology. Derrida seeks to deconstruct Husserlís concept of signs and to show its relatedness to language. According to him, in language signs conjoin life and ideality. By means of deconstruction, Derrida tries to overcome the Platonism of meaning of signs; for it does not allow the differences and otherness of time to come into being. Derrida speaks of graphic traces not as of the metaphysical concept of script.All truths, including geometrical ones, can be stated by means of graphic symbols. In the commentary on Origin of Geometry, he claims that writing is able to express absolutely ideal objectivity through the relations with the universal transcendental subjectivity, and to constitute such a transcendental field in which the subject is not present. Such a field is writing as the source of absolute objectivity and the possibility given to subjectivity to constitute and announce itself. It is in this case that Husserl speaks about the living body of text. In Speech and Phenomena, comparing the human soul with melting traces left by Icarus in the sky, Derrida wants to say that Husserl leads us a little bit further and higher, and that his phenomenology urges us to believe that this is truth; and that always disappears as soon as it shows itself to us. [From the publication]