Pokalbių telefonu kalbos etiketo raiška

LTPokalbis telefonu yra vienas iš dialoginės kalbos pasireiškimų būdų. Kaip pažymi sakytinės kalbos tyrinėtojai, jo išskirtinė ypatybė esanti ta, kad telefoninis pokalbis vykstąs tada, kai pašnekovai esti skirtingose vietose. Kadangi pašnekovai nemato vienas kito, neretai vieno jų informacija apie kitą yra tik minimali. Jei pokalbyje dalyvaujantys asmenys vienas kito nepažįsta, iš balso galima nusakyti tik pačias bendrąsias pašnekovo charakteristikas: lytį, kartais - amžių, daug rečiau - išsilavinimą. Kai bendraujama akis į akį, daug pasako ir adresanto bei adresato mimika, gestai, tuo tarpu kalbant telefonu paralingvistiniai elementai nebetenka prasmės, svarbiausia tampa kalbinė raiška. Lietuvių mokslo bei populiariojoje literatūroje telefono pokalbis kalbos etiketo požiūriu beveik nėra analizuotas, apie jį esama tik vienos kitos pastabos. Šiame straipsnyje remiamasi autorių surinkta medžiaga. Ją sudaro pavyzdžiai imti iš pokalbių informacijos telefonu 118, skambučiai į greitosios pagalbos tarnybą gaisrinę, policiją kitas įstaigas. Iš viso užrašyta per 2 000 pokalbių. Jie analizuojami šiais aspektais: klientas - aptarnaujantis personalas; vyresnis - jaunesnis; vyras - moteris. Tikslas - išsiaiškinti, kokie socialinių vaidmenų skirtumai lemia kalbos etiketo raiškos variantus. Analizuojamos šios etiketo situacijos: pasisveikinimas, kreipimasis, prašymas, padėką prisistatymas [p. 125].

ENThe article is based on the original materials such as conversations calling the telephone information number 118, different emergency services (police, fire, ambulance) and other institutions. The materials are analyzed concentrating on the relationship between a client and the serving personnel, between an older person and a younger one, between a man and a woman. The authors study the situations where address, gratitude, greetings, requests and introductions are expressed. Gender and age influence the expression of language etiquette. It was found that 1) women use neutrallanguage in greetings (labas, sveiki)', usually they don't address a person by the title; 2) while making requests they say būk gerutė, būkit maloni; 3) while t hanking someone t hey us e repetition (ačiū ačiū). Relationship with the addressee is important to women. While addressing a woman men 1) always use the title which shows her marital status (ponia, panele)', 2) they usually introduce themselves either giving the official information (working place, office, name and surname), or familiarly (prietelius Jonas iš Kauno). Elderly people prefer addressing a person by the pronoun tamsta. Elderly men sometimes address ceremoniously showing their respect (Gerbiama Rima), but more often they address familiarly using diminutives (Donatėle, zuikuti, panelyte, mažiuk).