Pojūčiai, perceptai ir afektai Gilles Deleuze’o filosofijoje

LTStraipsnyje aptariama būtybės-pojūčio, percepto, afekto sąvokos, medžiagos ir pojūčių kompozicijos planų sąryšiai, estetinių figūrų ypatybės. Gilles Deleuze’o koncepcija lyginama su Friedricho Nietzsche’ės, Martino Heideggerio ir fenomenologinėmis meno kūrinio sampratomis. Išryškinami postmodernūs Deleuze’o estetinių idėjų bruožai. Teigiama, kad meno paskirties aiškinimo aspektu Deleuze tęsia Nietzschees ir Heideggerio tradiciją, meno kūrybai teikusių naujų gyvenimo galimybių išskleidimo galią. Meno kūrėjo veiklos - kaip sąlyčio su būties pamatą sudarančiu chaotišku jėgų žaismu ir struktūros bruožų turinčiu jo atspindžio įterpimu - interpretacija nurodoma kaip dar vienas Nietzsche’ės ir Deleuze’o teorijų panašumas. Bandoma išskleisti vieno iš chaosą perkertančių planų - kompozicijos plano sandarą. Nurodoma, kad iš perceptų ir afektų susidarantys pojūčiai ir estetinės figūros jame vibruoja lieda- miesi ir atsiskirdami nuo susipinančių medžiagos ir estetinės kompozicijos planų. Percepto ir afekto specifika ryškinama remiantis suvokimo ir percepto, jausmo, išgyvenimo ir afekto skirtumų interpretacija. Perceptai siejami su nežmogiškais jėgų žaismų peizažais, afektai - su tapatybės neapibrėžtumo zonoje atsiduriančių žmogiškų ir nežmogiškų būtybių tapsmu. Menas aiškinamas kaip visatą kuriančių jėgų žaismo išraiška, žadinanti suabejoti įprasčiausiu pasaulėvaizdžiu ir tapti atviru kaitai. [Iš straipsnio, p. 519]Reikšminiai žodžiai: Afektas; Deleuze; Deleuze, Gilles; Guattari, Felixas; Heideggeris, Martinas; Jėga; Kompozicijos planas; Menas; Perceptas; Pojūtis; Postmodernizmas; Tapsmas; Affect; Art; Becoming; Composition plan; Deleuze; Deleuze, Gilles; Force; Guattari, Felix; Heidegger; Martin; Percept; Postmodernism; Sensation.

ENThe article deals with the concepts of a being of sensation, percept, affect, with the relationship between a plane of material and a plane of composition of sensations, and with properties of aesthetic figures. Deleuze’s thought is compared with Nietzschean, Heideggerian, and phenomenological notions of the work of art. Postmodern features of Deleuze’s aesthetic ideas are clarified. It is maintained that Deleuze continues Nietzsche’s and Heidegger’s tradition concerning the interpretation of the purpose of art as he ascribes to the creation of art a power of unfolding new possibilities of life. The other affinity to Nietzschean theory is an interpretation of the activity of the artist as a touch with the chaotic play of forces that constitute the basis of Being and an insertion of its reflection that is of a structural nature. A structure of a plane of composition that is one of planes that crosscut the chaos is revealed. It is pointed out that sensations and aesthetic figures are vibrating on it touching and separating from planes of material and aesthetic composition that intertwine in turn. An emphasis of properties of percept and affect is based on an interpretation of differences between perception and percept and between feeling, affection and affect. The percepts are related to landscapes of nonhuman play of forces. The affects are related to human and nonhuman beings that land up a zone where the identity is indiscernible. The art is explained as an expression of the play of forces that create a universe that makes us doubt ordinary worldview and become open for diverse changes. [From the publication p. 584]