Psichopatologija, modernizmo ir postmodernizmo idėjų sandūra André Malraux "įsivaizduojamo muziejaus" teorijos įtakos lauke

LTBandydami suvokti postmodernizmo fenomeną vaizduojamajame mene natūraliai atsigręžiame į klasikinį modernizmą, be kurio sąvoka „postmodernizmas“, ko gero, būtų sunkiai apčiuopiama. Taigi POSTmodernizmo estetika ir menas suvoktini pirmiausia per santykį su jau vyravusiais Vakarų kultūros tradicijoje modernistiniais estetinės minties ir meno raidos procesais. Kita vertus, šiame santykyje lygiagrečiai skleidžiasi daugybė skirtingų praktinių ir teorinių aspektų, tūkstančiai, neretai viena kitai prieštaraujančių idėjų, konceptu, meninės kūrybos būdų ir pan. Kaip teigia modernizmo ir postmodernizmo santykius išsamiai nagrinėjęs Antanas Andrijauskas, „įsigalint estetiniams postmodernizmo principams, aiškėja, kad tai kokybiškai naujas stadijinis postmodernistinis, arba posteurocentrinis, meninės kultūros fenomenas. Postmodernizmas iš tiesų yra tai, kas chronologiškai yra po modernizmo, tačiau tai ne paprasta reakcija į modernizmo korifėjų sukurtų vertybių, simbolių sistemą ir meninio pasaulio regėjimo principus, o epochinis perversmas, radikali kultūros paradigmų ir dvasinių orientyrų kaita, kurios reikšmės dar nesuvokėme.“ Todėl norint prasmingai kalbėti apie postmodernistinės kultūros reiškinius belieka rinktis iš nesuskaičiuojamos daugybės, vieną ar kelis konkrečius, kuriuose galima apčiuopti savitas kultūros, meno, mentaliteto savybes, sąlygiškai suvokiamas kaip modernistines ar postmodernistines [p. 481]. Esminiai žodžiai: Malraux, įsivaizduojamas muziejus, kūryba, laisvė, psichopatologija, modernizmas, postmodernizmas.

ENThe article is dedicated to the consideration of the concept of “imaginary museum“ in the works of the creator of the 20th century Western philosophy of art Andrė Malraux. The main consideration covers art philosophy and specific psychology tendencies in the concept of “imaginary museum” which has silhouetted in the works of this thinker and their influence on various influential art philosophy, aesthetics, art criticism, existential and other trends, schools and persons, which have spread in the second part of the 20th century. Therefore, the concept of “imaginary museum“ and its specific psychological rhetoric has operated by Malraux in the context of art philosophy. In the background of it, Malraux for some reason or other, but mostly for subjective reasons avoids many psychopathological aspects. “The psychopathological turn“ could break his theoretical system of “imaginary museum“ based on the idea of sensible cross-cultural and historical relationships. Consequently, Andrė Malraux’s step to tradition of Western cogitation towards relationships or many different historical and cultural art systems became a powerful lunge to post-modern turn (in a broad sense) of humanistic, art philosophy and aesthetics.