Antikinis kinizmas – gyvenimo būdas ar filosofija?

LTAntikos kinizmas buvo ištisa filosofinė srovė su savo ideologais ir priešininkais. Tiesa, daugelis filosofijos istorikų, ypač linkusių į sausą akademizmą, kinikų filosofiją laiko gyvenimo būdu, kuris yra ne visai priimtinas, ekscentriškas ar bent keistuoliškas. Neneigiant, kad visa kinikų filosofinė ir literatūrinė kūryba teikia tam begalę patvirtinimų, visgi tokius teiginius reikėtų laikyti vien išankstine neigiama nuostata. Būtent ši išankstinė neigiama nuostata lemia negatyvią poziciją pačių kinikų atžvilgiu ir jų pažiūrų atsainų vertinimą, kaip filosofijos ir filosofo dėmesio nevertą reiškinį. Tada kiniškosios diatribės nejučia tampa pačių apie kinikus rašančiųjų žanru. Štai net į dvasios aukštumas iškilęs Hėgelis teikiasi nusileisti į niekingą realybę, ir išvadina kinikus „kiauliškais įžūliais elgetomis“! Į kinizmą kaip vien į gyvenimo būdą neleistų žvelgti ir tas faktas, kad antikinė filosofija visgi buvo pernelyg susijusi su praktika, kad bet kokį „gyvenimo būdą“ joje galima būtų atskirti nuo teorinio požiūrio į pasaulį. Kita vertus, didžiųjų filosofijos sistemų akivaizdoje individualus kinikų protestas atrodo varganai [Iš Įvado].

ENArticle is devoted to the ethics of ancient Cynicism. It discusses the sources and the development of the philosophy of Cynicism. Cynics were not interested in speculative problems. They relied upon empiricism and common sense. Theory was not their end. Like the other Socratic schools, Cynics focused their attention on ethics. Nevertheless, their ethics were not the traditional ethical theory. It was the ethics of living and behaving. The principles of such ethics had to be confirmed by life itself. From an analysis of Cynical concepts of nature, culture, wisdom and asceticism, it follows that Cynics divided reality into two opposed parts – nature and civilization. They regarded the latter as dangerous and corrupting. The article shows that from the very beginning of Cynicism, its thinkers resembled the Stoics by their attempts to underline the importance of freedom and moral independence. Later, consideration of the concepts of autarky and apathy brought Cynicism and Stoicism even closer. Therefore, it is posited that the Cynicism of the ancients was one of the main sources of Stoicism.