Metroritminio ugdymo reikšmė plėtojant mokinių vokalinę kultūrą.

LTPedagogai, daugiausia dėmesio skirdami garso aukščio santykių intonavimo sunkumams įveikti, dažnai nepakankamai dėmesio skiria metroritmianiam ugdymui. Toks požiūris ilgainiui gali turėti neigiamos įtakos ir kitų muzikinių gebėjimų ugdymui. Neišugdžius ritmo jausmo sunku įsisamoninti melodinę liniją ir formą, dėl to dainavimas iš natų tampa neraiškingas. Straipsnyje nagrinėjami kompleksinio muzikinių gebėjimų ugdymo privalumai, padedantys kelti vaiko vokalinės kultūros lygį popamokiniu metu. Vokalinės kultūros lygiui nustatyti sukurtas vaikų vokalinės kultūros modelis, numatytos metodinės gaires, iškelti tyrimo tikslai ir uždaviniai. Tyrimo tikslas – atskleisti ryšį tarp vaiko muzikinės klausos išsivystymo ir ritmo suvokimo. Atliekant eksperimentą remiamasi vienu iš muzikinių komponentų – ritmo pojūčio – tyrimo rezultatai. Raktažodžiai: popamokinė veikla, ritmo pojūčio ugdymas, socialinė kultūra, vokalinė kultūra.

ENTeachers, while focusing on solving difficulties in the intonation of the pitch of sound, do not pay sufficient attention to metrorythmic training. Such attitude may have a negative impact on development of other musical skills. Underdeveloped sense of rhythm interferes with comprehending the line of the melody and its form, thus making singing from notes inexpressive. The article provides a short review of the notion of vocal culture, stresses the importance of complex training of musical abilities in the growth of a child's vocal culture in extra-curricular activities. Children’s Vocal Culture Model has been created to determine the level of vocal culture, methodological directions for training vocal culture have been worked out, the aim and tasks of the research have been raised. The experiment is based on the results of the research on the rhythm. The results are processed by the criteria of Statistical Analysis. Keywords: extra-curricular activities, metrorythmic training, social culture, vocal culture.