Tradiciniai (lietuvių liaudies) žaidimai šiuolaikiniame vaikų darželyje.

LTĮvade apžvelgiama istorinė lietuvių liaudies žaidimų raida. Lietuvių tautosakos tyrinėjimuose nurodoma, kad daugelio žaidimų, išlikusių iki mūsų dienų, ištakos siekia pirmykštę bendruomenę. Pirmieji šaltiniai apie lietuvių tautos žaidimus yra archeologinės iškasenos. Daug rašytinių žinių apie lietuvių fizinę kultūrą suteikia Įvairūs keliautojai, metraštininkai, etnografai. XX a. pradžioje mėgėjai rinko, užrašinėjo lietuvių liaudies žaidimus. Vis dažniau buvo kreipiama dėmesio liaudies žaidimų pedagogikai ir meninei vertei. Straipsnyje atskleistas temos aktualumas. Autorės nuomone, reikia stengtis atgaivinti senuosius liaudies žaidimus, kol dar nevėlu, kol yra senų žmonių, menančių savo vaikystę ir žaistus žaidimus. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo to ir buvo siekiama, tačiau, praėjus dešimtmečiui, susidomėjimas liaudies tradicijomis ypač žaidimais, sumažėjo. Autorė, norėdama išsiaiškinti, kiek dėmesio skiriama tradiciniams žaidimams šiandienos vaikų darželiuose, atliko tyrimus. Išvadose teigiama, kad šiuolaikiniuose darželiuose žaidžiamų tradicinių (lietuvių liaudies) žaidimų repertuaras negausus, žaidžiami gerai vaikams žinomi, Įprasti žaidimai. Vaikai mažai mokomi įvairesnių liaudies žaidimų, nes auklėtojos pačios jų nemoka. Tikslingesniame vaikų ugdymo procese tradiciniai žaidimai naudojami retai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tradiciniai žaidimai; Liaudies žaidimai, lietuvių.

ENThe introduction overviews historical development of Lithuanian games. Studies of Lithuanian folklore point out that the origin of the majority of Lithuanian games that survived till nowadays reaches the primitive society. The initial sources on the Lithuanian games represent the archaeological excavations. A lot of written knowledge on Lithuanian physical culture are provided by various travellers, annalists and ethnography researchers. In the beginning of the 20th century, amateurs collected and recorded Lithuanian games. More and more attention has been paid to the pedagogic and artistic value of Lithuanian games. The article reveals the relevance of the topic. In the author’s opinion, the old games should be revived while the going is good, while there still live old people who remember their childhood and games. After the restoration of Lithuania’s independence, efforts have been put to revive the games, though in a decade the interest in Lithuanian traditions and especially the games decreased. In order to establish the extent of attention paid to Lithuanian games in the nowadays kindergartens, the author carried out the survey. The conclusions state that the repertoire of traditional games played in the nowadays kindergartens is not wide. Games that are usual and well known by children are played. Children are not taught much of the new games because educators themselves do not know them. Traditional games are used rarely in the more purposeful education of children.