Nūdieniai Lietuvos akademinės filosofijos profiliai: bylotojai ir bylos
LTŠi studija yra pirmasis nuoseklia sistematika grįstas mėginimas pamatyti nūdienės Lietuvos akademinės filosofijos visuminį lauką jo dalyvių ir jų gvildenamos problematikos metmenimis: kas lemia esamą Lietuvos filosofinio diskurso profilį XXI amžiuje sulig galiojančiais tyrėjų akademinio statuso įverčiais ir šių tyrėjų plėtojamais akademinės tematikos skerspjūviais. Ši studija nesiekia kokybiškai įvertinti esamos Lietuvos akademinės filosofijos būklės „brandos“, „pažangos“, „gilumos“ ir pan. terminais. Toks vertinimas visų pirma pareina nuo įvairių vertybinių nuostatų (religinių, politinių, moralinių ir kitokių), kuriomis bus volens nolens grindžiama vienokia ar kitokia kokybinė tyrimo rezultatų interpretacija. Tyrimo tikslas – nustatyti pamatinius nūdienio Lietuvos akademinio filosofinio diskurso (a) akademinės demografijos ir (b) probleminės publikacijų tipologijos bruožus. Akademinė demografija čia suprantama kaip autorių, kurių publikacijos registruotos pagrindinėse Lietuvos duomenų bazėse, akademinės karjeros tyrimas sulig galiojančių teisės aktų nustatytais normatyvais bei susiklosčiusia akademinėse institucijose praktika, o probleminė publikacijų tipologija – kaip šių publikacijų teminės morfologijos skerspjūvis sulig jose dominuojančia problematika.Metodologija. Tyrimo imtis: 197 asmenys, nuo 1963 iki 2018 m. įgiję filosofijos mokslų daktaro laipsnį, bei jų 3986 publikacijos 1998–2017 m. laikotarpiu. Tyrime naudota 16 akademinės demografijos kintamųjų: lytis, gimimo metai, daktaro laipsnio įgijimo metai ir institucija, disertacijos pavadinimas, problematika bei vadovas, akademinė institucija ir statusas, sudėtinis citavimo indeksas 3h (sumuojantis tris citavimo šaltinius: „Web of Science, „Scopus“, „Google Scholar“), parengtų filosofijos mokslų daktarų skaičius, habilitacija, publikacijų skaičius bei jų pasirodymo metai ir publikavimo šaltinis, taip pat problematika. Akademinė problematika tirta pasitelkiant 13 teminių morfų: analitinė filosofija, estetika, etika, fenomenologija, filosofijos istorija, hermeneutika, istorijos filosofija, kultūros filosofija, Lietuvos filosofijos istorija, politikos filosofija, postmodernioji filosofija, religijos filosofija ir „kita“. Nūdienis Lietuvos akademinės filosofijos profilis. [...].
ENThe study is the first systematic attempt to present the contemporary Lithuanian academic philosophy as a coherent whole in terms of a fixed set of characteristics of its participants and pivotal problematics under discussion, i. e. in terms of (a) academic demography and (b) thematical morphology. Academic demography primarily covers the statistical analysis of basic socio-demographic variables, such as age, gender, academic rank, PhD completion place and working institution as well as a set of academic criteria of excellence as enacted by the current Lithuanian legislation, such as a number of publications, supervised PhDs, professional journals and Clarivate Analytics, Scopus and Google Scholar indexes of citation. Thematical morphology, posited as a patterned synopsis of key questionnaire underlying the topical variety of academic publications, is centered on 13 tentatively identified thematical morphs, such as analytic philosophy, aesthetics, ethics, phenomenology, history of philosophy, hermeneutics, history, culture, history of Lithuanian philosophy, politics, postmodernism and religion. The overall sample of the research entails 3986 publications authored by 197 PhDs who received their doctoral degree from 1963 and registered in Lithuanian Academic Electronic Library Information System eLABa from 1998 until 2017. The study does not aim to qualitatively evaluate the state of Lithuanian academic philosophy as to its “maturity”, “advancement”, “depth” or some other “perfection”. Such evaluations hinge on moral, religious, political and intracultural value-laden beliefs which where deliberately not engaged in the proposed study.
