Kantaučiai. Bažnyčios architektūra

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėKantaučiai. Bažnyčios architektūra
Kita antraštėKantaučiai : the church architecture
AutoriaiButvilaitė, Rasa
ŠaltinisPlungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. T. 2, Rietavas, Tverai, Kantaučiai, Lieplaukė, Medingėnai, Žlibinai / sudarytojas Adomas Butrimas Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. P. 121-122.
Reikšminiai žodžiai
LTKantaučiai; Bažnyčios
ENChurch
Santrauka / Anotacija

LT1825 m. perstatyta Kantaučių bažnyčia yra liaudiškosios romantizmo medinės architektūros stiliaus krypties. Pastato išorė lakoniška, monumentali. Bažnyčia kresnų proporcijų, nedidelio tūrio (apie 25 x 16 x 7m), gana retai XIX a. II p. pasitaikančio kryžminio plano, vienanavė, halinė, su trisiene apside ir bokštu virš pagrindinio fasado. Pastato išorės kompozicijos ašis – originalus bažnyčios pagrindinis fasadas: profiliuotu karnizu atskirtas trapecinis frontonas ir smaile užbaigtas bokštas komponuoti ne fasado gilumoje, bet įgilinti. Eksterjere vyrauja iš romantizmo profesionaliosios mūrinės statybos į liaudiškos medinės architektūros tradiciją atėjusios neogotikinės formos. Interjero neogotikos motyvus nustelbia liaudiškos architektūros, derintos su klasicizmo, baroko elementais, pobūdis. Svarbi interjero architektūrinė puošmena – skliauto perdangos apačią juosiantis klasicistinis profiliuotas karnizas su dantukais. Meniškiausias interjero akcentas yra vargonų choras, jo centre - rokokinių formų prospektas. Bažnyčioje įrengti penki altoriai. Nuo XIX a. bažnyčia ne kartą remontuota. Veikiausiai tuo pat metu kaip ir bažnyčia šventoriuje pastatyta varpinė. Ji uždara, vientiso tūrio, kvadratinio plano, dengta piramidiniu stogeliu. Tamsiose varpinės formose išsiskiria įdomi puošybos detalė – siauras baltai polichromuotas karnizas su dantukais, atkartojanti bažnyčios karnizo motyvą. Po 1873 m. šventorius apjuostas lauko riedulių siena. XIX a. pab.-XX a.pr. pastatytas išraiškingas Kantaučių šventoriaus akcentas - puošnūs neogotikiniai varteliai.

ENKantaučiai Church that was rebuilt in 1825 is a church of folk wooden architecture of a romanticism style. The exterior of the building is laconic, monumental. The church is rather small (about 25 x 16 x 7m), of criss-cross plan that is quite rare in the second part of the 19th century, with a single aisle, a three-walled upside and a tower above the main façade. The original main façade of the church forms the axis of the external composition of the building: a trapezoid pediment separated by the profiled cornice and the tower ending in a steeple are deepened. Neo-Gothic forms that came from professional brick construction of Romanticism into the tradition of folk wooden architecture prevail in the exterior. The Neo-Gothic motifs of the interior are overshadowed by the nature of folk architecture combined with the elements of classicism and baroque. A classicistic profiled serrated cornice encircling the bottom of the floor of the vault is an important decoration of the interior’s architecture. The most artistic accent of the interior is the organ choir, with the loft of rococo forms in its centre. Five altars are equipped in the church. The belfry in the churchyard most probably was built at the same time as the church. It is closed, of a square plan, covered with a pyramid roof. An interesting detail of decoration distinguishes itself in the dark forms of the belfry – a narrow white polychrome serrated cornice repeating the motif of the cornice of the church. After 1873 the churchyard was circled with a wall made of field boulders. An expressive accent of the churchyard – the neo-gothic gates were built at the end of the 19th – the beginning of the 20th century.

Mokslo sritisMenotyra / Arts
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/876
Atnaujinta2013-04-28 15:22:46
Metrika Peržiūros: 3