Chagallo kūrybinės biografijos vingiai ir poetikos pasaulis

LTMarcas Chagallas (1887-1985), kaip ir Chaimas Soutine’as, yra vienas iškiliausių XX a. litvakų dailininkų, kurio gyvenime periodiškai išnyra Lietuvos vardas. Pirmasis jo mokytojas, pavertęs Vitebską vienu didžiųjų modernistinės dailės židinių, Zarasuose gimęs litvakas Jehuda Penas. Vėliau gilų rėžį Chagallo dailės studijose Sankt Peterburge paliko Mstislavas Dobužinskis. Vilniuje jis išleido savo pirmąją iliustruotą knygą, į Vakarus iš sovietinės Rusijos sugrįžti jam padėjo Lietuvos pasiuntinys Maskvoje Jurgis Baltrušaitis. Pakeliui į Paryžių buvo surengta pirmoji jo paroda Kaune. 1935 m. dailininkas lankėsi Vilniuje, o didesnę gyvenimo dalį praleido Paryžiuje, įvairių Vilniaus dailės mokyklų auklėtinių litvakų aplinkoje. Per ilgą gyvenimą Chagallui teko išgyventi revoliucijas, pasaulinius karus, dalyvauti įvairiuose kultūriniuose ir meniniuose sąjūdžiuose. Šis vos ne šimtmetį nugyvenęs dailininkas pasižymėjo neįtikėtinu darbštumu ir po savęs paliko per 3000 nutapytų drobių, gausybę litografijų, graviūrų, teatro kostiumų ir dekoracijų, tekstilės kūrinių, skulptūrų, mozaikų, pano, per 1000 kvadratinių metrų unikalių vitražo kūrinių. Leidėjai ir pirkliai užsakinėjo Chagallui daugybę grafinių darbų ir iliustracijų ciklų knygoms. Jie dažniausiai buvo kuriami kaip visiškai autonomiškos darbų serijos konkrečia tema [p. 221-222].