Vakarės žaros laikas Putino lyrikoje

LT„Vakarėj žaroj” kūriniai, apimantys tik trejų metų (1957-1959) laikotarpį, yra svarbus Putino poezijos kelio ir pasaulėvaizdžio apibrėžčių skirsnis. Bendriausia prasme - tai išsivadavimo dvasios kūriniai, kurie didžiosiomis formomis įprasmina kūrybinės dvasios dalyvavimą Europos kultūros svarbiausiose programose (nuo Prometėjo mito iki W. Shakespeare’o, L. van Beethoveno, J. W. Goethe’s), mažosiomis - vidines būties peripetijas, susietas su emocine ir intelektualine patirtim. Šia kūrybos dalimi tarsi atstatomos pokario metais pažeistos poetinio pasaulėvaizdžio struktūros. Pirmiausia - moraliniai struktūrų pamatai, labiausiai palaikomi moralinio tikrumo, ištikimybės savo žmogiškajai lemčiai, jos principams. „Būties valanda” ir „Langas” susiklosto iš esmės tame pačiame pasaulėvaizdžio horizonte, kuris prasideda bei išsiskleidžia ir „Vakarėj žaroj”. Kūriniai, kurie dar negalėjo būti skelbiami „Vakarėj žaroj”, jau įėjo į vėlesnius rinkinius. „Vakarėj žaroj” skirsnis atskirai yra svarbus to meto poezijos padėčiai ir raidai. Vaduodamasis iš ideologinio diktato, sugrįždamas į savo kalbą ir ją atnaujindamas, Putinas darė moralinį poveikį Janinai Degutytei, Justinui Marcinkevičiui, Marcelijui Martinaičiui, Juditai Vaičiūnaitei; vėliau - Onei Baliu- konei, Vaidotui Dauniui [p. 95].