Старообрядческая церковь в Литве в 17-ом - начале 19-го века

• Sentikių bažnyčia Lietuvoje 17-19 amžiaus pradžioje
• Old Believers Church in Lithuania in the 17th century - early 19th century

LTSentikių Pomorų Bažnyčia (toliau - SPB) yra viena iš devynių valstybės pripažįstamų tradicinių Lietuvos religinių bendrijų ir sudaro šalies istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį. Nuo 17 amžiaus pabaigos bendra, nors ir nevienoda, istorija sieja lietuvius ir rusus sentikius Lietuvoje. Tačiau sentikių bendrijos praeitis, ypač jos ankstyvasis periodas, ir šios santykiškai nedidelės Rytų krikščionybės bei rytų slavų kultūrines tradicijas puoselėjančios bendrijos vieta Lietuvos istorijoje ir kultūroje ligi šiol lietuvių istoriografijoje buvo beveik netirta. Šiame darbe nagrinėjama sentikių imigracija ir sentikių fedosėjininkų bendrijos raida Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse nuo 1679 iki 1823 metų. Pagrindinis dėmesys skiriamas sentikystės raidai šiaurvakarinėse ir vakarinėse LDK žemėse, kadangi 17 amžiaus antroje pusėje bei 18 amžiuje būtent čia (be to Kurše ir Livonijos vaivadijoje) veikė daugiausia sentikių bepopių parapijų. Chronologiškai disertacija apima laikotarpį nuo pirmųjų sentikių atsikėlimo į dabartinės Lietuvos teritoriją 1669 metais iki 1823 metų, kai Degučių parapijoje pirmą kartą buvo pradėti vesti metrikų knygos (gimimo, santuokos, mirties). Tai reiškė, kad fedosėjininkai-nesantuokiniai Degučiuose pripažino santuokos instituciją, o šventikai ėmė tuokti jaunavedžius cerkvėse, atlikdami specialias bažnytines apeigas. 1823 metais įvyko reikšmingų pokyčių Lietuvos fedosėjininkų mokyme bei praktikoje. Tai nulėmė suartėjimą su nuosaikesniu pomorų (naujųjų pomorų) mokymu.Disertacijos tikslai: - nustatyti sentikių parapijų dabartinėje Lietuvos teritorijoje susikūrimo laiką ir vietą 17 amžiaus antroje pusėje, 18 amžiuje bei 19 amžiaus pradžioje; - išaiškinti sentikių imigracijos į LDK svarbiausius motyvus ir veiksnius; - išnagrinėti fedosėjininkų religinio gyvenimo raidą bei jų polemikos su pomorais eigą; - atskleisti tuo laikotarpiu fedosėjininkų bendrijoje vykusius religinius, dvasinius bei sociokultūrinius pokyčius, kurie buvo įtakoti ideologinių, politinių, socialinių bei ekonominių veiksnių, ir jų pasekmes.

ENThis dissertation investigates the Old Believers immigration and the development of the Old Believers Fedoseevtsy community in Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the period between 1679-1823. The study is primarily aimed at the evolution of the Old Belief in the north-western and western parts of GDL which, alongside Kurland and Livonia, contained the majority of priest less Old Belief parishes in the second half of the 17th century as well as in the 18th century. Later on part of this territory formed the present territory of Lithuania. The chronological borders of this dissertation embrace the period from the first appearance of Old Believers on the present territory of Lithuania in 1679 until the year of 1823, when the first certificates (birth, marriage, and death certificates) were recorded at Deguchiai parish. The aims of this dissertation are as follows: 1) to determine the time and place of the formation of Old Belief parishes on the present territory of Lithuania in the second half of the 17th century - early 19th century; 2) to disclose the motives and factors conducive to the Old Believers immigration into GDL; 3) to carry out a survey of the evolution of Fedoseevtsy religious life as well as the course of their polemics with the Pomortsy; 4) to disclose religious, spiritual, and sociocultural changes and consequences related to the Fedoseevtsy community during the period in question.