LTŠio straipsnio tikslas – apžvelgti XX a. antrosios pusės–XXI a. pradžios kiaušinių marginimo tradicijas buvusiame Jiezno valsčiuje: atskleisti margučio sampratą ir jo sąsajas su marginimo technikomis, ištirti dažymo, marginimo priemones bei nustatyti margučių spalvines tendencijas, išnagrinėti paplitusius ornamentus ir jų pavadinimus. Autorė turėjo paruošusi klausimyną „Kiaušinių marginimo tradicijos“, tačiau nesistengta griežtai juo vadovautis, reaguota į respondento pasakojimą, pateikiant papildomus, patikslinančius klausimus ir pan. Iš viso apklausta 20 respondentų iš Jiezno ir aplinkinių kaimų, iš jų 3 vyrai ir 17 moterų, gimusių nuo 1923 iki 1966 metų. Jie buvo pasirenkami dvejopai – atsitiktine tvarka, siekiant išsiaiškinti kiaušinių marginimo tradicijos paplitimą, gyvybingumą XXI a. pradžioje, ir tikslingai – apklausiant tuos, kurie vietos gyventojų buvo įvardyti kaip mokantys labai gražiai marginti. Medžiagos ieškota Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus 81 fonde (toliau VUB RS, f. 81, b...), Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriuje, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriuje. Taip pat peržiūrėti Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno rinkiniuose esantys margučiai, kartoteka bei ikonografinė medžiaga. Dalis pastarųjų dviejų muziejų margučių suskaitmeninta, ir jų vaizdus galima rasti Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (toliau LIMIS https://www.limis.lt/), kurios ištekliais autorė taip pat naudojosi šiame darbe.