LTGreta seniausios šumerų vos jaunesnė egiptietiškoji civilizacija yra vienas svarbiausių pirmapradžių motininių Senojo pasaulio civilizacijos židinių. Jame išryškėjusios valstybingumo, socialinės organizacijos formos, sukurtas kultūros vertybių ir simbolių fondas, mokslo laimėjimai turi milžinišką įtaką vėlesnei pasaulinės civilizacijos istorijai. Daugelis lengva ranka senovės graikams ir romėnams priskiriamų kultūros laimėjimų iš tikrųjų formavosi dviejuose pagrindiniuose pietvakarinės Senojo pasaulio, t. y. Afro-Eurazijinės, civilizacinės erdvės židiniuose Šumere ir Egipte. Čia užgimusios civilizuoto gyvenimo formos, perėjusios per antikinės kultūros filtrus, tapo vėliau išsiskleidusių bizantinės, Vakarų Europos, islamiškos civilizacijų valstybingumo, religijos, socialinės visuomenės organizacijos, gyvenimo būdo, kultūros, mokslo, architektūros, meno formų ir daugybės kitų žmogaus būties aspektų pagrindu. Egiptietiškoji civilizacija savo gyvavimo tūkstantmečiais nuėjo ilgą ir duobėtą istorinės raidos kelią, kuriame buvo svaigių pakilimų, stagnacijos, nuosmukių ir gaivališkų kultūros pakilimo tarpsnių. Šios civilizacijos pavadinimas daugumoje Europos kalbų kilo iš senosios šalies sostinės Memfio antrojo graikiško pavadinimo "Aigyptos" (gr. Αἴγυπτος), o islamiški kraštai perėmė kitą asirietišką Egipto pavadinimą "Musur", iš kurio kilo dabartinis Egipto (Misr) pavadinimas musulmoniškose valstybėse. Sėkmingai egiptietiškos civilizacijos raidai neabejotiną poveikį turėjo patogi, izoliuota nuo išorinio pasaulio geografinė padėtis. [Iš straipsnio, p. 52]