„Bernardinų“ fondo reikšmė tiriant istoriografinius naratyvus apie Armijos Krajovos Kmicico brigadą

LTAntrojo pasaulinio karo metais (1939–1944 m.) Rytų Lietuvoje veikė lenkų ginkluotas pasipriešinimo judėjimas, kurį abstrahuojant priimta vadinti Armija Krajova. Tyrinėjant Armijos Krajovos veiklą Rytų Lietuvoje vertinga yra ne tik istoriografija, bet taip pat ir išlikę dokumentai, atsiminimai bei Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas „Bernardinų“ fondas. Šis fondas kol kas, atrodo, nesulaukia daug dėmesio iš mokslininkų, tiriančių AK veiklą Lietuvoje, taip pat kaupiančių lenkų, gyvenusių kitose valstybėse, archyvus. Remiantis atminties laikmenos konceptu, straipsnyje analizuojamas „Bernardinų“ fondo atvejis lenkų išeivijos archyvinių tyrimų kontekste. Atliekant „Bernardinų“ fonde saugomų dokumentų analizę, pastebėta, kad minėtame fonde yra reikšmingų dokumentų, kurie galėtų papildyti / pakeisti esamą naratyvą apie AK Kmicico partizaninę brigadą. AK Kmicico partizaninė brigada verta dėmesio, nes tai yra pirmas ginkluotas AK dalinys, kuris pradėjo nuoseklų ginkluotą pasipriešinimą, bet kol kas nėra atskirų tyrimų, skirtų šios brigados veiklai. Atminties laikmena – tai atminties komunikacijos pagrindas, suteikiantis konstruojamam atminties naratyvui autentiškumo. „Bernardinų“ fondas – tai atminties laikmena, kuri atsirado praeityje ir nepakitusi / menkai pakitusi pasiekė dabartį ir kuri savyje saugo tam tikrą atminties naratyvą apie AK. „Bernardinų“ fondas ir jame esantys dokumentai – tai vertingos atminties laikmenos, kurios gali padėti atskleisti Rytų Lietuvos gyventojų padėtį Antrojo pasaulinio karo metu, naujai nušviesti karinę AK veiklą. Lenkų išeivijos rašytinio paveldo tyrimų ir išsaugojimo kontekste ši laikmena kol kas nesulaukia mokslininkų dėmesio, nors AK Kmicico brigados pavyzdys įrodė, kad šiame fonde yra dokumentų, kurie atskleidžia iki šiol nežinomus AK veiklos aspektus.Faktas tampa įvykiu tik tuomet, kai tam tikros grupės atkreipia į jį dėmesį, kai suteikia jam reikšmę ir pradeda apie jį kalbėti, rašyti ir jis pradedamas atsiminti. Visi reikšmingi įvykiai tėra kažkieno kūriniai, sukurti tik tam, kad galėtų pagrįsti dabartį taip, kaip tai yra patogu kolektyvui, politiniam elitui arba valstybių vadovams. Kmicico brigados atvejis parodė, kad joks faktas nėra visiškai prarandamas. Jeigu faktas šiuo metu nėra aktualizuotas, naudojamas, tai nereiškia, jog taip bus visą laiką. Fonde saugomi dokumentai rodo, kad formuojant istoriografinį naratyvą, kolektyvinę atmintį apie minėtą brigadą dalis įvykių buvo sąmoningai nutylėti siekiant formuojamam naratyvui suteikti vientisumo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kolektyvinė atmintis; „Bernardinų“ fondas; Kmicico brigada; Atminties laikmena; Collective memory; Bernardine Fund; Kmicic’s brigade; Storage medium.

ENDuring World War II, in 1939–1944, there was a Polish armed resistance movement in Eastern Lithuania, which was called Armia Krajowa (Home Army) in the abstract. In researching the activities of Armia Krajowa (AK) in Eastern Lithuania, not only historiography is valuable, but also surviving documents and memoirs, as well as the Bernardine Fund preserved in the Lithuanian Central State Archives. So far, this Fund does not seem to receive much attention from scientists researching the activities of AK in Lithuania, as well as archives compiled by Poles residing in other countries. Based on the concept of storage medium, the article analyzes the case of the Bernardine Fund in the context of archival research of the Polish diaspora. During the analysis of the documents kept in the Bernardine Fund, it was observed that the said Fund held significant documents that could supplement / replace the existing narrative about Kmicic’s AK partisan brigade. Kmicic’s AK partisan brigade is noteworthy, as it is the first armed AK unit to launch a consistent armed resistance, but so far there are no separate studies dedicated to the activities of this brigade. The storage medium is the basis of memory communication that gives authenticity to the constructed memory narrative. The Bernardine Fund is a storage medium that originated in the past and reached the present unchanged / slightly changed, and that contains a certain memory narrative about AK. The Bernardine Fund and the documents contained in it are valuable storage media that can help reveal the situation of the residents of Eastern Lithuania during World War II and shed new light on the military activities of AK.In the context of research and preservation of the written heritage of the Polish diaspora, this medium has not yet received the attention of scientists, although the example of the Kmicic’s AK brigade proved that this Fund contains documents that reveal hitherto unknown aspects of AK activities. A fact turns into an event only when certain groups draw their attention to it, when they give meaning to it and start talking and writing about it, and it begins to be remembered. All significant events are just someone’s creations, created just to justify the present in a way that is convenient for the collective, the political elite, or the heads of state. The case of Kmicic’s brigade has proven that no fact is completely lost. If a fact is not currently updated and used, it does not mean that it will be the case all the time. The documents kept in the Fund reflect that during the formation of the historiographical narrative, the collective memory of the said brigade, part of the events was deliberately omitted in order to give integrity to the narrative being formed. [From the publication]

• Laikas ir akmenys : kultūros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje / Rasa Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas, 2005. 468 p.
• Nacionalinės atminties mediacija šiuolaikiniame mene ir Kęstučio Grigaliūno kūryboje / Odeta Žukauskienė. Nacionalinis tapatumas medijų kultūroje / sudarė Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė, Vytautas Rubavičius. Kaunas: Kitos knygos, 2011. P. 155-169.
• Pasipriešinimo judėjimai Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais: lenkų pogrindis 1939-1945 m / Arūnas Bubnys. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 352 p.
• Tożsamość narodowa i kulturowa rodzin ziemiańskich na Litwie w świetle narracji biograficznych / Zofia Sawaniewska-Mochowa. Tożsamość na styku kultur = Tapatybė kultūrų sankirtoje : zbiór studiów. T. 2 / pod redakcją Ireny Masojć i Henryki Sokołowskiej. Wilno: Edukologija, 2011. P. 19-31.