Branda ir naujos versmės
LTKaip daugelyje muzikines tradicijas puoselėjančių Europos valstybių, taip ir Lietuvoje operos teatras, nors skaičiuojantis dar tik pirmuosius gyvavimo dešimtmečius, buvo spėjęs įsitvirtinti kaip bemaž svarbiausias muzikinės kultūros centras, muzikinio gyvenimo ašis. "Nesant ilgesnių muzikinių tradicijų, nepaisant platesnės pasiruošusios visuomenės, mūsų muzikos gyvenimas koncentruojasi operoje. Yra tai bene vienintelė muzikos meno sritis, kuria domisi platesni visuomenės sluoksniai", - dar 1933 metais rašė vienas aktyviausių bei produktyviausių tuometinio muzikinio gyvenimo stebėtojų ir vertintojų - kompozitorius, muzikos kritikas, publicistas bei pedagogas Vladas Jakubėnas. Beje, reikėtų pridurti ir reikšmę tuometiniame Kaune paties Valstybės teatro pastato, kuriame telkėsi opera, drama ir baletas, - šio teatro scenoje, esant didesnių koncertinių salių stygiui, vyko ir simfoniniai, kameriniai koncertai (ketvirtajame dešimtmetyje jų ėmė pastebimai gausėti), rečitaliai, jubiliejiniai vakarai, valstybinių švenčių minėjimai. Didžiausią dėmesį sutelkiant operai (ji buvo solidžiai remiama valstybės, gabieji jaunosios kartos dainininkai, Švietimo ministerijos materialiai skatinami, vyko stažuoti į garsius vokalinio meno centrus Europoje, o premjerų, debiutų recenzijas, interviu su pastatymų autoriais, teatro vadovais nuolat skelbė dientaščiai, savaitraščiai, mėnraščiai), pastaroji turėjo itin palankias sąlygas gyvuoti, evoliucionuoti. [Iš straipsnio, p. 206]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių teatro istorija; Operos teatras; Muzikinė kultūra; History of Lithuanian theater; Opera House; Musical culture.
