Valstybės teatro Šiaulių skyrius

LTTirštėjant politinei atmosferai (hitlerininkų planuota Klaipėdos krašto užgrobimo data - 1939 m. kovo 23-oji buvo čia pat), Klaipėdos miesto teatro patalpose veikiantis teatras, buvęs Valstybės teatro Šiaulių skyrius, kaip ir bet kuris lietuvių kultūrinio gyvenimo reiškinys šiame Lietuvos krašte, susilaukdavo vis žiauresnių "galingojo kaimyno" - hitlerinės Vokietijos išpuolių. Sunku buvo rasti bendrą kalbą su taip ir neintegruotais į Lietuvos dirvą, hitlerininkų propagandos paveiktais Klaipėdos gyventojais - vokiečiais. Jų, taip pat Berlyno spaudimui neretai turėjo pasiduoti ir vietos valdžios. Tvyranti grėsmės ir baimės atmosfera neigiamai veikė artistų savijautą, nors teatras Klaipėdoje, darbuodamasis priešiškoje apsuptyje ir pavojaus akivaizdoje, aiškiau nei Valstybės teatras Kaune suprato savo misiją ir stengėsi ją vykdyti. Pažvelgę kad ir į paskutiniųjų vienerių metų repertuarą (nuo 1938 m.), matome ypatingai akcentuojamą lietuviškąjį aspektą: vaidinamos lietuvių autorių pjesės, stengiamasi surasti meninio poveikio būdus ir formas ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų auditorijai (Švitrigailos, t. y. Vlado Fedoto Sipavičiaus, pasaka "Mažasis karžygys"), išsiskleidžia lietuviškojo repertuaro puokštė, kompaktiškai ir įdomiai derinanti žanrų įvairovę (pasaka, komedija, tragedija, psichologinė pjesė, vėl komedija), besipuikuojanti dramaturgų pavardėmis iš lietuviškojo "aukso fondo" - Vydūnas, Kazys Binkis, Petras Vaičiūnas, Ignas Šeinius, Antanas Gustaitis. [Iš straipsnio, p. 132]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių teatro istorija; Valstybės teatrai; History of Lithuanian theater; State theaters.