"Neaktualus" mąstytojas ir neklasikinės filosofijos principų sklaida

LTSchopenhaueris buvo vienas originaliausių XIX a. mąstytojų, atvėrusių naujas Vakarų filosofinės minties raidos perspektyvas. Jis sukilo prieš viešpatavusią pokantinę vokiečių klasikinės racionalistinės filosofijos tradiciją ir priešpriešino jai naujus oponuojančias klasikinės filosofijos abstraktumui ir schematizmui voliuntaristinės „gyvenimo“ filosofijos principus. Iš čia radosi eurocentrinės Hėgelio civilizacijos istorijos vizijos ir tiesinės pažangos teorijos paneigimas. Istorizmo ir panlogizmo kritika tiesiogiai siejosi su pribrendusia būtinybe išplėsti Vakarų kultūros ir filosofijos horizontus. Schopenhaueris tapo pirmuoju nuosekliu Vakaruose įsigalėjusių eurocentrinių nuostatų kritiku, kuris į savo koncepciją įtraukė neeuropinių mąstymo tradicijų elementus, iškėlė Rytų ir Vakarų kultūros bei filosofijos tradicijų dialogo būtinybę. Jis nuodugniai nagrinėjo neeuropinių tautų kultūrą, filosofiją, religiją. Šis neklasikinės filosofijos pradininkas į savo sistemą pirmą kartą Vakarų filosofijos istorijoje integravo esminius Rytų mąstymo tradicijų elementus. Todėl Schopenhaueris gali būti traktuojamas kaip kertinis neklasikinės mąstymo tradicijos filosofas. [P. 82]Reikšminiai žodžiai: Estetika; Gyvenimas; Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Neklasikinė filosofija; Orientalizmas; Schopenhaueris; Schopenhaueris, Arthuras; Valia; Voliuntarizmas; Aesthetics; Kant, Immanuel; Life; Non-classical philosophy; Nonclassical philosophy; Orientalism; Schopenhauer; Schopenhauer, Arthur; Voluntarism; Will.