Verba volant, scripta manent: Jacques’as Derrida ir tipografinė sekuliarizacija

LTStraipsnyje interpretuojamas Jacques’o Derrida santykis su religija bei jo sukurto metodo dekonstrukcijos ir komunikacinių medijų sąveika. Derrida postulavo romietiškumo, Romos bažnyčios, „lotynizacijos“, kurią jis tapatino su šiuolaikinėmis komunikacinėmis medijomis, pabaigą. Lotynizacija tiesiogine prasme ilgą laiką Vakarų Europos kultūroje atliko homogenizuojantį ir kartu kontroliuojantį veiksmą. Ši kalba buvo rašto ir spaudos „produktas“, o ne šnekamoji kalba. Garso ir vaizdo išsiskyrimas mokyklinėje lotynų kalboje atspindi dekonstrukcijos metodo, kurio paradigminis pavyzdys yra Derrida veikalas „Glas“, veikimą. Tipografinė lotynų kalba ir iš jos išaugęs grynas tekstualumas leidžia kontroliuoti žodį. Spaudos technologija paskatina sekuliarizaciją, o sykiu ir gyvo žodžio nyksmą. Gyvas žodis visuomet žymėjo religinę sferą, o sykiu ir laisvą verba volant judesį. Pasitelkus S. Fruedo išskirtas vaiko raidos psichoseksualines pakopas, interpretuojamas Derrida religingumas, kuris galiausiai atveria ir jo filosofinę nuostatą bei jos raidą nuo teksto prie gyvo žodžio audiovizualinėje medijoje. Toks antrinio oralumo kontekste egzistuojantis santykis pasirodo ne kaip gyvumo patyrimo jausmas, bet tarpinė būtis tarp tikrovės ir netikrovės. Vietoje tikrojo religingumo išgyvenimo atsiduriama vaiduokliškoje būsenoje.

ENArticle deals with Jacques Derrida’s relationship with religion and faith through the perspective of orality, literacy and printing technology. Deconstruction is applicable only for the printed word, so all Derrida’s thought depends on printing technology. According to psychosexual stages of development (oral, anal, phallic) which were described by Sigmund Freud, a parallel can be seen with three-communication technology – oral word, writing, and the printing press. The printed word always commands and controls, in contrast with the oral word. For a long time Learned Latin was such paradigm of control in Western Europe. One might say that Learned Latin as the language of the Father is the crucial factor of control. This paradigm of control is the framework of Derrida’s thought and a part of his deconstruction method. Derrida discovered the philosophical potentialities of cinema at the end of his life. Ghosts appearing in the cinema (which according to Sigmund Freud is nothing else but the parents), and allowed Derrida to understand his own philosophical position. In addition, the ghost, i.e. voice, can be interpreted as the return of orality.Secondary orality is the sign of contemporary audiovisual technologies. Long live ghosts as Derrida’s "motto" expresses not only his own reconciliation with the phantasm but at the same time refers to a certain moment of secularity. Under the presure of writing, religion was gradually transformed and the printing technology eventually led to the secularization.