LTStraipsnyje analizuojama žymaus XX a. I pusės dailėtyrininko Bernardo Berensono meno kūrinio suvokimo teorija, jam itin rūpėjęs komplikuotas meno kūrinį ir žiūrovą siejantis ryšys bei meno kūrinio poveikio ypatumai. Aptariamos pagrindinės Berensono vartojamos kategorijos (malonumas, taktiliškumas, judesys, erdvinė kompozicija, spalva), kadangi jis dažnai jas interpretuoja kiek kitaip nei kiti menotyrininkai.
ENThe article deals with Bernard Berenson's theory of ait that focuses in particular on complicated interrelationship between work of art and spectator as well as the influence of work of art. The paper discusses principal categories employed by Berenson (enjoyment, life-enhancement, tactile values, movement, space composition, colour), since he often interprets them sligthly differently from other art historians.