Rola litewskiej etnopedagogiki w wychowaniu młodego pokolenia

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos liaudies pedagogika kaip jaunosios kartos ryšys su liaudies kultūra išsaugojant elgesio normas, vertybes ir požiūrį, nulemiantį vaiko ugdymą. Švietimas atlieka šias funkcijas: ruošia vaiką socialiniam gyvenimui, įveda jį į visuomenės kultūrinį gyvenimą, remdamasi humanistine dvasia išugdo jį kaip asmenybę. Ugdymo centras buvo šeima ir kaimo žmonių gyvenimas, kuris buvo pagrįstas svarbiais liaudiško auklėjimo veiksniais: darbu, religija, papročiais, tradicijomis ir pavyzdžiais. Visa tai turėjo didelį poveikį. Vaikai brendo šeimos aplinkoje įtakojami liaudies pedagogikos, kuri atsiskleisdavo per pagarbą žmogui, ypač dirbančiam žmogui, tėvų ir kaimynų autoritetą, savitarpio paramą, sąmoningą imitavimą, ištikimybę etinėms ir kultūrinėms tradicijoms ir įprasto elgesio standartais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Liaudies pedagogika; Ugdymas; Jaunimas.

ENThe article analyses Lithuanian folk pedagogy as a young generation’s relations with the folk culture preserving the norms of behaviour, values and outlook that determined children’s education. The ethnopedagogy performed the following functions: preparing a child for social life, introducing him/her into society’s cultural life, bringing him/her up in humanistic spirit as a personality. The centre of education was the family and the life of the village people, which was based on important factors of folk upbringing: such as work, religion, customs, traditions and examples. All that had a great effect. Children matured in the family environment under the influence of folk pedagogy, which was revealed though respect of person, especially to a working person, authority of the parents and neighbours, mutual suport, consciuos imitation, faithfulness to the ethnic and cultural traditions and standarts of common behaviour. [From the publication]