A. Comte'o pozityvistinės civilizacijos teorijos principai
LTStraipsnyje bandoma atskleisti žymaus prancūzų filosofo Augusto Comte'o civilizacijos problemos apmąstymo naujumą, pozityvistinės civilizacijos teorijos principus, panagrinėti pozityvizmo filosofijos socialinės minties raidą bei nustatyti mąstytojo samprotavimo ištakas ir jo įtakas vėlyvesnei pozityvizmo filosofijos ir socialinės minties raidai. Turbūt jokių abejonių nekelia tai, kad istorizmo stiprėjimas ir mokslininkų dėmesys neeuropietiškoms civilizacijoms nulėmė vieną svarbiausių civilizacijos idėjos apmąstymo istorijoje lūžių, kurio esmė - vienos civilizacijos sąvokos žlugimas. Greta visuotinės universalios didžiosios Civilizacijos atsiranda siauresnių istorinių ir pliuralistinių, atspindinčių daugybę įvairių koegzistuojančių ir keičiančių viena kitą civilizacijos formų. Atmesdamas G. Hėgelio pretenzijas į galutinių tiesų pažinimą, A. Comte'as pagrįstai teigė, jog kiekviena mokslinė tiesa ir dėsningumas platesniu istoriniu ir lyginamuoju požiūriu yra reliatyvūs. Iš čia kyla ir kita metodologiškai svarbi išvada - kad istorinių mokslinio pažinimo dėsningumų lyginimas rodo, jog žinios visais pažinimo aspektais niekuomet nėra absoliučios, o atspindi tik tam tikrą priartėjimo prie siekiamybės pakopą. Atkreipiamas dėmesys, kad pabrėždamas sociologijos mokslo svarbą, A. Comte'as pradėjo naują civilizacinės komparatyvistikos sociologizacijos etapą.
ENIn the paper an attempt is made to reveal the originality of solution of civilization problems in the works of influential French thinker Auguste Comte (1798-1857) to determine its role in the turn of the civilization theory to positivism. The article presents a detailed analysis of his sources of his civilization theory in comparison with those of his precursors and contemporaries. A special critical attention is paid to his teachings about comparative methodology.
