Žmogaus ir gamtos santykio problema islamo filosofijoje ir etikoje

LTStraipsnyje, remiantis musulmonų autorių ir Vakarų bei Rytų tyrinėtojų darbais, aptariamas islamo filosofijos ir etikos požiūris į dabartinės ekologinės problemos kilimo priežastis ir jos sprendimo perspektyvas. Daugiausia dėmesio skiriama mokslo ir religijos sąveikos, "šiuolaikinio" ir "tradicinio" žmogaus priešpriešos ir žmogaus santykio su gamta aiškinimui islamo filosofų (S. H. Nasro, A. O. Nassefo, M. Razwio ir kt.) veikaluose bei Korane. Daromos išvados apie teocentrinį islamo ekologinės etikos pobūdį ir jos galimą indėlį kuriant tarpreliginę aplinkos etiką.

ENReferrising to the works of Moslem authors and Western and Eastern researchers, the article discusses the standpoint of Islame philosophy and ethics towards the reasons of a current ecological problem and perspectives of its solution. The greatest attention is focused on the interaction of science and religion, on the explanation of antipode of "modern" and "traditional" human being, on the relation of a human being with nature in the works of Islamic philosophers (S. H Nasr, A. O. Nassef, M. Razwi etc.) and in Koran. Conclusions are drawn on teocentric nature of Islam ecological ethics and its possible contribution to creation of inter-religious ethics.