Lituanistinės folkloristikos sklaidoje: akademiko Leonardo Saukos mokslinės veiklos kryptys ir parametrai

LTAptariama Lietuvos Mokslų Akademijos akademiko Leonardo Saukos folkloristikos koncepcija, plėtojimosi kryptys ir pasiekimai. Pirmojo veiklos tarpsnio moksliniai interesai apibendrinti 1958-1960 m. parašytoje (paskelbta 1968 m.) studijoje „Lietuvių vestuvinės dainos (XIX a. - XX a. pradžia)“. Remiantis įtaigia poetiškumo atodangų analize, daroma išvada, jog lietuvių vestuvinės dainos pagrįstai laikomos viena iš aukščiausių lietuvių tautos kūrybingumo apraiškų. Antrojo L. Saukos mokslinės veiklos tarpsnio viršūnė – fundamentali monografija „Lietuvių liaudies dainų eilėdara“(1978) ir įvedanti į ją studija „Lietuvių folkloro eilėtyros istorijos ir teorijos klausimai“(1974). Šiuose veikaluose aptarti pagrindiniai lietuvių dainų eilėdaros ir ją determinuojančių veiksnių – melodijos ir sintaksinės intonacinės kalbos sandaros – parametrai, ištirta daugiau kaip 120000 dainų tekstų, per 2000 melodijų. Kita fundamentali L. Saukos mokslinės veiklos kryptis šiuo laikotarpiu – daugiatomio kritinio leidinio „Lietuvių liaudies dainynas“ rengimas ir leidyba. Trečiuoju mokslinės veiklos tarpsniu L. Sauka parašė folkloristikos tyrimų patirtį apibendrinantį vadovėlį „Lietuvių tautosaka“(1989; 1998), tęsė lituanistinės folkloristikos šaltinių kritinį publikavimą („Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka“, 15 t., 1993-2004). L. Sauka yra istorinės kultūrinės folkloristikos mokyklos, kuriai Lietuvoje atstovauja J. Basanavičius, M. Biržiška, J. Baldauskas-Baldžius, Z. Slaviūnas, Ambr. Jonynas, tradicijų tęsėjas.

ENIt contains the discussion of folklore studies concept formulated by the academic of the Academy of Sciences Leonardas Sauka, its development trends and achievements. Scientific interest of the first activity period are summarised in the study Lithuanian Connubial Songs written in 1958-1960 (publicised in 1968) (19th century - beginning of the 20th century). Based on the suggestive analysis of poetry exposures, the conclusion is made that Lithuanian wedding songs are deservedly considered some of the highest creative artworks of the Lithuanian nation. The climax of the second period of the scientific activity of L. Sauka was his fundamental study Versification of Lithuanian Folksongs (1978), and its introductory study Historical and theoretical issues of the Lithuanian folklore poetry analysis (1974). This work discusses the basic parameters of poetry of the Lithuanian folksongs, and their determining factors – melody, and the structure of intonational language syntax; it contains the analysis of over 120000 song texts, and over 2000 melodies. Another fundamental field of scientific activity of L. Sauka currently is the preparation and publication of the critical edition of Lithuanian Folk Song Book in many volumes. During the third period of scientific activity, L. Sauka wrote a textbook summarising the experience of folklore studies research Lithuanian Folklore (1989; 1998), continued critical publications of Lithuanistic folklore studies sources. L. Sauka continues the traditions of the historical-cultural school of folklore studies represented in Lithuania by J. Basanavičius, M. Biržiška, J. Baldauskas-Baldžius, Z. Slaviūnas, Ambr. Jonynas.