Adolfas Valeška : kūrėjas ir muziejininkas

LTKauno meno mokyklos auklėtinis dailininkas Adolfas Valeška (1905-1994) - vienas iš aktyvių tarpukario meninio gyvenimo veikėjų. Savo veiklą jis pradėjo pačioje trečiojo dešimtmečio pabaigoje, kai jautėsi tam tikra kultūrinio identiteto krizė. Aktualūs dailės atsinaujinimo, nacionalinio savitumo, šiuolaikiškumo, dailininko statuso ir kiti klausimai paskatino jaunuosius burtis į įvairias draugijas. A. Valeška buvo vienas iš Nepriklausomų Lietuvos dailininkų draugijos (1930-1935) iniciatorių ir steigėjų, 1935 m. įkūrus Lietuvos dailininkų sąjungą, buvo pirmosios valdybos narys. Taip pat A. Valeška glaudžiai susijęs su bažnytine daile: kartu su Bažnyčios atstovais jis įkūrė Bažnytinio meno muziejų, buvo jo direktoriumi. Jo pastangomis buvo sukaupta vertinga sakralinės dailės kolekcija, ypač daug surinkta liaudiškos skulptūros pavyzdžių, surengta parodų (1931, 1939), išleista leidinių. Pats dailininkas įvairioms bažnyčioms nutapė religinio turinio paveikslų, rengė jų dekoravimo projektus. Pasikeitus politinei situacijai A. Valeška pasitraukė į Vakarus. Freiburge įkurtoje Dailės ir amatų mokykloje 1947-1949 m. jis vadovavo tapybos studijai, dirbo kūrybinį darbą, tęsdamas ekspresionistinės pakraipos tapybos tradicijas, kartu šiuose darbuose jaučiamas moderniosios prancūzų tapybos mokyklos poveikis. 1950 m. A. Valeška išvyko į JAV, 1951 m. Čikagoje įkūrė Vitražo ir mozaikos studiją, kurioje vykdė monumentaliosios dekoratyvinės dailės užsakymus įvairių konfesijų maldos namams. Kartu A. Valeška buvo aktyvus lietuvių bendruomenės narys, išeivijos kultūrinio gyvenimo organizatorius. [Iš leidinio]

ENThe artist Adolfas Valeška (1905-1994), a graduate of Kaunas School of Arts was among the active participants of the artistic life of the interwar period. He started his activities at the very end of the twenties, when a certain cultural identity crisis was felt. The relevant issues of renewal of art, national identity, modernity, the status of the artist and other issues encouraged young artists to join various communities. A. Valeška was one of the originators and founders of the Association of independent artists of Lithuania (1930-1935), and, after the Lithuanian Artists Association was founded in 1935, he was a member of the first Council of the Association. In addition, A. Valeška is closely related with church art: together with representatives of the Church he founded the Museum of church art and was the director of the museum. By his attempts a valuable collection of sacral art was accumulated, which is especially rich with examples of folk sculpture, in addition exhibitions were arranged (in 1931 and in 1939) and publications were published. The artist himself painted religious paintings for different churches and prepared church decoration projects. After the change of the political situation A. Valeška went to the West. During 1947 – 1949 he headed the painting studio in the School of arts and crafts in Freiburg. He was engaged in creative activities by continuing the traditions of expressionistic painting, however the influence of the modern French school of painting is felt in the said works. In 1950 A. Valeška left for the USA, in 1951 he founded a stained glass and mosaic study in Chicago, in which he executed the monumental decorative art orders for churches of different confessions. In addition, A. Valeška was an active member of Lithuanian community, an organizer of the cultural life of expatriates.