Nuopelnų ir nuošalės paradoksai : Stasys Anglickis

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Nuopelnų ir nuošalės paradoksai: Stasys Anglickis
Alternative Title:
Paradoxes of Merits and Offside
Keywords:
LT
Paradoksas; Gamta; Žemė; Kalba; Žodis.
EN
Paradox; Nature; Earth; Language; Word.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama lietuvių poeto Stasio Anglickio kūrybinė veikla. Anglickis nebuvo įtrauktas į vieną iš solidžiausių tarpukariu, 1936 m. išleistą Naująją lietuvių poezijos antologiją. Praduose ir žygiuose (1927, Nr. 3-4) debiutavęs Anglickis savo krikštatėviu laikė Faustą Kiršą. Pats poetas drįso erzinti XX a. pirmosios pusės lietuvių skaitytoją tokia literatūrine mąstysena, kuri pasižymi sisteminiu neįprastų palyginimų ypatumu, arba provokuoja meninio vaizdo rimtį kapojančiu gnosio logikos kategorialumu. Poetiniame Anglickio integraline tarpukariu jau bus susilyginę postavangardiniai intelekto slinkties ieškojimai, jų šaknis bei viršūnes autoriui bandant aptikti archemitiniame dvasios kosmo pirmapradiškume. Todėl apskritai gamtos daiktas, kaip įprasta šio tipo poezijoje, jau patiriamas it būtų atsidūręs moderniame universitetinės arba scientistinę poetiką kultivuojančios savimonės tinkle. Rašytojų Žemaičių kūrybos antologijoje, kurią Anglickis organizavo 1938 m., taip pat skelbiami nekanoniniai samprotavimai apie šio regiono istoriją, kalbos situaciją, diskutuojama mentalitetinių jos galimybių potencialo tema. Kalba Anglickiui yra gyvas daiktas, todėl žemaitybės paties poeto stiliaus audiniuose figūruoja ne kaip vaizdą įkaimietinantis ornamentas, o integralus, monadinės savasties išraiškumą autentinančios savivokos požiūris. 1932 m. Anglickis organizavo bei išleido Liniją, neperiodinį literatūros žurnalą, kurio „Pasisakyme“ manifestuojama „geothe‘iškoji“ gamtos panteistika, suvienyta su prigimties kaip modernios kūrybos chaoso, tai yra, raiškos ištakų laisvės versme.

ENThe article deals with the creative activity of a Lithuanian poet Stasys Anglickis. Anglickis was not included in one of the most serious interwar anthologies published in 1936, The New Anthology of the Lithuanian Poetry. Anglickis, who debuted in The Springs and the Moves (1927, Nr. 3-4), considered Faustas Kiršas as his godfather. The poet himself dared to tease a Lithuanian reader of the first half of the 20th c. with a literary mindset characterised by systemic peculiarity of unusual comparisons or provoking with the categoricality of the gnosio logics chopping the peace of the artistic image. In the interwar period, the Anglickis’ poetic view had already tackled the post-avant-garde search for the intellectual slips as he tried to find their roots and tops in the archemythical primordiality of the spiritual cosmo. Therefore, an object of nature, as is usual in this type of poetry, is already experienced as if appeared in the modern net of a university self-consciousness or one that cultivates scientist poetics. In the Anthology of Samogitian Creative Works, organized by Anglickis in 1938, noncanonical reasonings about the history and linguistic situation of this region, the potential of its mental possibilities is discussed. Language is a living thing to Anglickis, so Samogitianisms in his own stylistic texture act not as an ornament villagizing the image but as an integral means of authenticating the expressionality of monad identity. In 1932 Anglickis organized and published A Line, a non-periodical literary magazine, the Speech of which manifests the “Goethic” pantheism of the nature merged with the spring of nature as the chaos of modern creation.

ISBN:
9955711019
Related Publications:
Vytautas Mačernis ir jo karta / Virginija Balsevičiūtė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. 374 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/8684
Updated:
2013-04-28 16:48:56
Metrics:
Views: 44
Export: