"Suvokimo fenomenologija" ir Merlau-Ponty meno filosofijos ištakos

LTStraipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Maurice’o Merleau-Ponty meno filosofijos ištakų programiniame veikale „Suvokimo fenomenologija“ tyrimui, jame išryškėjusių pamatinių sąvokų konotacijų atskleidimui, jų funkcijų egzistencinėje fenomenologijoje išryškinimui. Toliau analizuojamas Merleau-Ponty posūkis nuo ankstyvuosiuose veikaluose vyravusios „estetinio suvokimo“ problematikos prie vėlesniuose veikaluose dėl „naujosios ontologijos“ idėjų poveikio išsiskleidusios menininko ir jo kūrybos koncepcijos. Glaustai aptariamas prancūzų mąstytojo meno filosofijos savitumas, menų hierarchijos, meninės kūrybos subjekto, menininko individualaus stiliaus tapsmo, meninės kūrybos proceso, meno kūrinio, non finito ir kitos problemos. Itin daug dėmesio skiriama psichinių menininko patologijų, normalumo ir anormalumo santykių meninėje kūryboje tyrinėjimui. Gvildenamas mąstytojo požiūris į įvairių meno rūšių meninės išraiškos galimybes, sąsajos su Rytų Azijos meno teorijomis.

ENIn this article, attention is focused on the beginnings of Maurice Merleau-Ponty’s art philosophy as they are presented in his program work "Phenomenology of Perception". Also the author tries to explicate the meanings of the fundamental concepts of the work as well as their functions in existential phenomenology. Further he analyses Merleau-Ponty’s turn from the problems of "aesthetic perception", characteristic of his early works, towards the concept of relation of the artist to his creative work, as inspired by ideas of a "new ontology" in his later works. The peculiarity of Merleau-Ponty’s art philosophy, the problems of the art hierarchy, the subject of artistry, the creative process and style, the piece of art, non finito and many other problems are succinctly discussed. Special attention is paid to artist’s psychical pathologies, that is, the relation of normality and abnormality in artistic work. The thinker’s approach to the expressive capabilities of different branches of art and their relations to East Asian art theories are also inquired.