Švietimo idėjų sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

LTIš XVIII a. antrosios pusės sakyklų skelbiami krikščioniško ir pilietinio gyvenimo principai buvo suvokiami kaip pagrindinės atramos siekiant darnaus valstybės mechanizmo veikimo, vidaus stabilumo ir išorinio saugumo. Veikiant fiziokratizmo idėjoms, buvo palaikoma mintis, kad kiekvienas visuomenės narys, nors ir apribotas luomo priedermių, turi teisę realizuoti prigimtinius poreikius, būti naudingas tėvynei ir sulaukti jos paramos. Taip pat buvo skatinama aukštus postus užimančių ir bajoriškos kilmės privilegijomis besinaudojančių asmenų atsakomybė, kad jų rankose sutelktos politinės teisės būtų naudojamos ne vieno luomo, bet visos tautos gerovei užtikrinti. Nuosekliai buvo skatinamas glaudesnis įvairių luomų bendradarbiavimas ir pagarba asmens teisėms. Reikšmingas šio proceso ir visos epochos akcentas yra 1791 m. gegužės 3 d. priimta konstitucija, įteisinusi bajorų lygybę, suteikusi daugiau teisių miestų gyventojams bei "įstatymo ir krašto" globą valstiečiams. [Iš teksto, p. 15]Reikšminiai žodžiai: Pamokslininkai; Pilietiniai pamokslai; 18 amžius; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Proginiai pamokslai; Vertimai; Apšvieta; Preachers; Civic sermons; 18th century; Commemorative sermons; Translations; Enlightenment.