Estetinė ir filosofinė mintis

LTSvarbiausias XIX amžiaus palikimas XX-ajam buvo romantizmo ir pozityvizmo filosofija bei estetika. Romantizmas skatino domėtis savo nacionaline istorija, kalba, liaudies menu, teigė tebesant gyvą tautos dvasią ir palaikė tikėjimą tautos prisikėlimu, taip pat kreipė dėmesį į asmeninius išgyvenimus, apmąstė žmogaus ir Dievo, žmogaus ir pasaulio ryšį ir, svarbiausia, iškėlė meno vertę, suteikė jam tautos savasties statusą. Romantizmo ideologija, skleista Adomo Mickevičiaus, Simono Daukanto, Jozefo Ignacy'o Kraszevvskio ir kitų, maitino XIX amžiaus lietuvių patriotus, o geriausiai ją realizavo Maironis. Pozityvizmas (Juozas Adomaitis-Šernas, Jonas Šliūpas, Vincas Kudirka ir kiti) konkretino romantinius siekius, skatino matyti pasaulio socialinę sandarą, gilintis į gėrio ir blogio problematiką, realiai įvardyti siekiamus tikslus, apsibrėžti savo moralinę poziciją ir angažuotis prasmingai veiklai. Maironis ir Kudirka buvo visuomenei geriausiai žinomi ir suprantami, todėl tapo simbolinėmis estetinio bei etinio lūžio figūromis, užbaigiančiomis vieną ir pradedančiomis kitą lietuvių sąmoningumo etapą, į kurį orientuojasi ir nuo kurio atsispiria ateinančios XX a. kartos. [P. 271]