Literatūrinė spauda

LTIdėja, kad lietuvių rašytojams itin svarbu turėti savo žurnalą, skirtą būtent literatūros reikmėms ir jos tobulinimui, kilo XX a. pirmajame penkmetyje. Prozos vaizdelių, įvairių autorių poezijos lietuvių periodiniuose leidiniuose spausdinta ir ligi tol: „Aušroje", „Varpe", literatūriniais kūriniais skaitytojo dėmesį taikėsi patraukti „Ūkininko patarėjas" ir kt. „Tėvynės sargas" (1896-1904) dažnai gaudavo specifinio turinio straipsnių, tarp jų ir literatūros kūrinių. Nesant galimybės jų visų paskelbti, redakcija 1900 m. Tilžėje ėmė leisti žurnalą „Žinyčia", redaguojamą Vaižganto. Faktiškai tai buvo jau specifinis, į mokslo, literatūros ir kultūros reikalus orientuotas žurnalas, leistas iki 1902 m. Iš viso jo išėjo penki 100-156 puslapių numeriai. Dažname numeryje spausdinta A. Jakšto, M. Dagilėlio, J. Margalio eilėraščių, Šatrijos Raganos prozos vaizdelių, literatūros kritikos straipsnių. 1903 m. „Žinyčia" buvo sujungta su A. Miliuko JAV leidžiama „Dirva" ir vėliau ėjo kaip „Dirva-Žinynas" (Lietuvoje) ir „Dirva" (Amerikoje). Žurnalų „Varpas" ir „Ūkininkas" redakcijos 1901-1903 m. Tilžėje leido mėnesinį žurnalą „Naujienos" (red. J. Bagdonas), kuriame spausdinti straipsniai gyvenimo ir politikos, mokslo populiarinimo temomis, literatūriniai kūriniai. Jame bendradarbiavo P. Avižonis, J. Biliūnas, K. Jasiukaitis, J. Krikščiūnas-Jovaras, Lazdynų Pelėda, P. Višinskis, Žemaitė. Taigi fragmentiškai literatūrinės temos šmėkščiojo dažname XX a. pradžios lietuvių leidinyje. Tačiau atskiro, vien literatūrai skirto žurnalo planus lietuvių rašytojai vis dar svarstė ir aptarinėjo. [P. 263]Reikšminiai žodžiai: Laikraščiai; Žurnalai; Almanachai; Antologijos; Newspapers; Journals; Almanacs; Anthologies.