Translation as communication of language

LTEkvivalentiškumas – prieštaringa teorinė kategorija, kurią nelengva taikyti analizuojant verstinius tekstus. Tai greičiau santykinė sąvoka, patogumo dėlei vartojama vertimo moksle. Jos praktinis pritaikymas verstinių tekstų analizei priklauso nuo paties teksto rūšies ir žanro. Šiuo atžvilgiu sunkiausia vertinti poetinus tekstus, nes pastarieji rašomi greičiau kaip savarankiški tekstai, nei originalo atitikmenys, ir konkretūs ekvivalentiškumo kriterijai jiems vargiai pritaikomi. Taigi, mėginti juos vertinti atskirais kalbos lygmenimis gali atrodyti bergždžias reikalas. Tačiau praktiniais sumetimais atitikimo problemas analizuoti gali būti naudinga, apsibrėžiant tas verstinio teksto kalbos sritis, kurios jame ryškiausios ir atspindi tam tekstui būdingus bruožus. Antano Baranausko „Anykščių šilelio” vertimas į anglų kalbą tyrinėtas ekspresyviųjų kolokacijų atitikimo atžvilgiu. Vertimo atitikmenis įvertinus pagal vertimo būdus, nustatyta, kad ekspresyvioji reikšmė pilnai perteikta tik 19,4 % atvejų, tuo tarpu visais likusiais atvejais ji atitinka tik iš dalies arba visai neišversta. Nors toks mažas reikšmės atitikimo laipsnis rodo, jog neperteikta ryški teksto savybė, vieno lygmens neatitikimo problema nebūtinai reiškia, kad toks trūkumas negali būti kompensuojamas kitais būdais. Galimus raiškos atitikmenis būtina vertinti visuose įmanomuose kalbos lygmenyse, kurie sudaro tekstą, nes vertimo ekvivalentiškumas realizuojamas teksto lygmenyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vertimo atitikimo lygis; Kolokacija; Ekspresyvumas; Vertimo strategija; Levels of equivalents; Collocution; Expressive meaning; Translation strategy.

ENThe status of equivalence as a theoretical notion is a controversial one and hard to apply in the evaluation of translation. Its practical application in translation descriptions has to do with the kind of text one is dealing, poetic texts representing extreme cases of difficulty. With view in mind that poetry text translations are most commonly written as texts in their own right and are least dependent on their source, application of discrete parameters of equivalence turn out to be quite problematic. Thus describing poetic translations at different language levels, for instance, may seem to be a futile attempt. However, it can be helpful for practical purposes to assess certain aspects of equivalence by defining those areas of language that are salient in the source text as they will be loaded items and represent certain aspects of text’s identity. Such area of contrast chosen for the description of the English translation of Lithuanian poem ‘The Forest of Anykščiai’ is expressive collocations. The case correspondences were analysed on the basis of the translation strategies used and it has been found that equivalence of expressive meaning was retained only in 19.4 per cent of all cases, while the rest are either lower in expressive value. The low degree of equivalence at this one level may reveal a translation weakness, however, it does not necessarily diminish the overall value of the translation as compensation may occur elsewhere. The full view of a translation requires evaluation of a feature at other levels as equivalence by and large holds at the level of the text. [From the publication]