Hermann Hesse im Baltikum

LTStraipsnyje aptariama Hermanno Hesse‘s recepcija Latvijoje ir Lietuvoje. Autorės manymu, tam tikro rašytojo recepcija labiau priklauso nuo konkrečios recipiento šalies socialinių ir kultūrinių ypatumų nei nuo paties rašytojo. Aptariami H. Hesse‘s santykiai su Baltijos šalimis, jo paties požiūris į savo ir savo šeimos baltiškas šaknis. Atskleidžiama, kad Lietuvą jo kūryba pasiekė vėliau nei Latviją. Nagrinėjamos istorinės politinės priežastys, lėmusios ne tik H.Hesse‘s, bet ir kitų garsių vokiečių ir skandinavų kūrėjų vėlesnį atėjimą į Lietuvą. Autorė tai sieja su protestantų tradicija, kuri Latvijoje buvo atviresnė Vokietijos ir Skandinavijos literatūros paveldui. Aprašomas ir 1864 - 1904 metų spaudos draudimas Lietuvoje kaip viena iš literatūros sąstingio priežasčių. Konstatuojama, kad jau 20 amžiaus pradžioje Latvijoje buvo pastebimas didelis ir produktyvus susidomėjimas Vakarų Europos kultūriniu gyvenimu, ypač vokiečių literatūra, o Lietuvoje tai tebuvo tik sporadiniai pasireiškimai ir užuomazgos. Atskleidžiama, kad po Antrojo pasaulinio karo padėtis pasikeitė, tačiau net ir tada tarp Latvijos ir Lietuvos šioje srityje neišvengta kultūrinės plėtros skirtumų. Kaip vieną pagrindinių skirtumų autorė mato itin didelį susidomėjimą H. Hesse‘s vertimais į latvių kalbą. Aptariama H. Hesse‘s recepcija Lietuvoje, akcentuojant sunkų rašytojo kūrybos ėjimą į Lietuvos kultūrinį gyvenimą dėl sovietinės cenzūros. Aptariami romanų „Stepių vilkas“ ir „Stiklo karoliukų žaidimas“ vertimai bei šių vertimų atsiradimo peripetijos, H. Hesse‘s kūrybos atspindžiai Lietuvos dailėje ir muzikoje.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Baltiškiejikontekstai; Dailė; Estija (Estonia); Grafika; Hermann Hesse; Latvija (Latvia); Muzika; Ramunė Vėliuvienė; Recepcija; Vertimas; Art; Baltic contexts; Graphics; Hermann Hesse; Latvia; Lithuania; Music; Ramunė Vėliuvienė; Reception; The Baltic States; Translation.