Ryšiai su išeivijos literatūra sovietmečiu
LTIšeivijos, egzilės ar egzodo literatūra kuriama svetimoje žemėje, į kurią pasitraukiama priverstinai, dažniausiai dėl роlitinių motyvų, grėsmės laisvei ar gyvybei (galimi ir ekonominiai motyvai, bet tada dažniau vartojami emigracijos ar ekspatriacijos terminai). Egzodo (lot. exodus - išėjimas) terminai mus pasiekia iš Senojo Testamento (Išėjimo knygoje pasakojama apie izraelitų bėgimą iš Egipto ir kelionę į pažadėtąją žemę); o pirmaisiais poetais egzilais (iš lot. exilium - tremtis) laikomi antikiniai autoriai Hiponaktas ir Ovidijus. Archetipiniu klajūnunu, negalinčiu grįžti į numylėtą gimtinę, įprasta laikyti graikų mitinį herojų Odisėją. Pirmieji emigrantai, kaip grupė, iš Lietuvos išvyko dar XIX a.antroje pusėje. Antroji ir didžiausia emigracija buvo masinis gyventojų traukimasis į Vakarus 1944 m. vasarą bėgant nuo Sovietų armijos, vejančios 1941 m. Lietuvą okupavusią Vokietijos kariuomenę. Pabėgėlių srautą papildė lietuviai, nacių okupacijos metais prievarta išvežti į Vokietiją dirbti ar buvę Vakaruose dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Karo pabaigoje Vakaruose atsidūrė apie 200 000 žmonių: didžioji dalis pateko į karo pabėgėlių (perkeltųjų asmenų - angl. Displaced Persons, DP) stovyklas Vokietijoje, kai kurie grįžo ar buvo grąžinti į Lietuvą, kai kurie jų keliavo tiesiog į sovietinį lagerį. 1940-1945 m. išeivijoje atsidūrė net 236 tuo metu literatais vadinti ar vėliau jais tapą asmenys. [...]. [Iš straipsnio, p. 492-493]Reikšminiai žodžiai: Sovietmetis; Emigracija; Išeivija; Literatūra; Išeivijos literatūra; Rašytojai; Kūryba; Knygos; Leidyba; Ideologija; Vertinimai; Kritika; Soviet period; Emigration; Lithuanian literature; Emigrant literature; Writers; Creation; Books; Publishing; Ideology; Evaluations; Criticism.
