Apie žaidimą - pirmas leidimas : recenzija
LTStraipsnyje aptariama Loretos Žvironaitės monografija Žaidimas lietuvių vaikų poezijoje. Pirmoji knygos dalis „Žaidimo semantika eilėraštyje vaikams“ – tyrimų apžvalga. Šios dalies skyriuose – „Estetiniai vaikų socialinės veiklos pradmenys žaidimuose“, „Hedonizmas ir kūryba vaikų žaidimuose“, „Žaidimas – rašytojo menas“ – pristatomos ryškiausios žaidimo teorijos. Kitos dvi dalys – „Meno ir didaktikos sąveika“ ir „Žaidimas moderniosios struktūros eilėraštyje“ – skirtos žaidimo apraiškoms lietuvių vaikų poezijoje aptarti. Vyrauja du medžiagos pateikimo principai. Pirmasis – istorinis. Pradedama nuo XIX a. vidurio poezijos (K. Aleknavičius, A. Baranauskas) ir baigiama paskutiniais XX a. dešimtmečiais (S. Geda, J. Erlickas). Antrasis principas – aspektinis, įgyvendintas skyriuose„Praktinių edukologinių žaidimų poezija“, „Avangardiniai žaidimai“, „Lingvistinis žaidimas“, „Tragikomiškasis žaidimas“ ir kt. Tekste vartojami dar įvairesni žaidimų epitetai: folklorinis, sinkretinis, dialoginis, deklamacinis, utilitarinis, intelektualus, euforinis ir kt. Įdomu skaityti poetinių tekstų interpretacijas, lyginamąja analize paremtus knygos puslapius. Įžvalgiais pastebėjimais išsiskiria K. Jakubėno, K. Kubilinsko, S. Gedos eilėraščių sugretinimas su vaikų folkloru; mergaičių ir berniukų žaidimų skirtumų aptarimas Vytės Nemunėlio eilėraščiuose. Įtikinamai įrodyta, kad žaidimas palyginimais lemia V. Kukulo, o nonsensas, parodija – J. Erlicko žaidiminių eilėraščių savitumą. Pagirtina, kad tyrimų erdvė išplėsta taikomojo pobūdžio vaikų poezija – R. Skučaitės žaidimų-galvosūkių pristatymu.Reikšminiai žodžiai: Vaikų literatūra; Lietuvių vaikų literatūra; Lietuvių vaikų poezija; Vaikų literatūros kritika; Žaidimas ir literatūra; Children's literature; Lithuanian children's literature; Lithuanian children's poetry; Criticism of children's literature; Play in literature.
ENThe article discusses the monograph Žaidimas lietuvių vaikų poezijoje (Games/play in Lithuanian children’s poetry) by Loreta Žvironaitė. The first section of the book, “The semantics of games/play in a poem for children”, is a review of research. The chapters of this section – Rudiments of aesthetic social activity in children’s games/play; Hedonism and creativity in children’s games/play; Games/play: the writer’s art – present theories of games/play. The other two sections, “Interaction between art and teaching” and “Games/play in a poem of the most modern structure”, discuss manifestations of games/play in Lithuanian children’s poetry. The material being studied is introduced according to two principles. The first is: historical (chronological basis). Starting with poetry from the mid nineteenth century (K. Aleknavičius, A. Baranauskas) and ending with poetry from the last decades of the twentieth century (S. Geda, J. Erlickas). The second principle: aspectual, treated in the chapters Poetry of practical and educational games/play, Avant-garde games/play, Linguistic games/play, Tragicomic games/play and others. The descriptions in the texts use a variety of adjectives for the games/play: folkloric, syncretic, dialogue, declamatory, utilitarian, intellectual, euphoric and others. The interpretations of the poetic texts, based on comparative analysis, make interesting reading in the book. Particularly insightful are the comparisons of the poetry of K. Jakubėnas, K. Kubilinskas and S. Geda with children’s folklore; and the discussion concerning differences in the games/play of girls and boys in the poems of Vytė Nemunėlis. It is convincingly demonstrated that playful use of similes is characteristic of V. Kukulas’ poems, while nonsense and parody is characteristic of J. Erlickas’ playful poetry.
