LTAlfonso Nykos-Niliūno poezijoje nuolat kartojasi tos pačios erdvės fragmentai. Dėl išskirtinio šio poeto tekstų tankio, intensyvios kaitos ir elipsiškų jungčių šios kartotės nėra lengvai pastebimos; jos reikalauja įsiminti poezijos visumą Šis straipsnis skirtas kartojimosi galią turinčiam miestui – Utenai. Jis tęsia savos erdvės tyrimą, iškeldamas poezijos kalbantįjį ne tik kaip Nemeikščių viensėdžio, bet ir kaip Utenos miesto vaiką. Daugybėje grįžimo eilėraščių jis grįžta į šį miestą, jo gatves, aikštes ir tik paskui – į namus. Tyrimas remiasi pastebėjimu, kad po skirtingus eilėraščius pabirusius miesto fragmentus galima sudėlioti į vientisą mozaiką, kuri atitinka Utenos miesto planą. Tokiu būdu straipsnyje peržengiama poezijos riba, imama lygiagrečiai žiūrėti į Nykos-Niliūno poeziją, dienoraščių tekstus ir fizinę Utenos erdvę. Trečiuoju Utenos reiškimosi tekstu tyrime laikomas pats miestas, kurio gatvėmis gali ir šiandien vaikščioti, kartu senos šio miesto nuotraukos, atsiminimai, istorinės ir kultūrinės studijos, padedančios suvokti, koks jis buvo Nepriklausomos tarpukario Lietuvos laiku. Šiuo tyrimu metodiškai siekiama atidengti kalbančią (rašančią) sąmonę kaip neatskiriamą nuo patiriančios sąmonės, kaip vieną jos modalumų. Šia publikacija, rašoma iš literatūros fenomenologijos perspektyvos; literatūra ir tikrovė laikomos lygiavertėmis patirties galimybėmis. Patirtinė erdvė, mūsų atveju Utenos miestas, ir poezijos erdvė atsiskleidžia kaip dvi Möbiuso žiedo pusės, nepastebimai persiverčiančios viena į kitą.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Miestai; Utena; Kūryba; Phenomenology; Town Geography; Utena; Creative work.
ENThe paper is based on the concept of experiencing consciousness that embraces the experience expressed in the text and the lived pre-textual experience. The reversibility of the fiction and the experienced reality is investigated. The investigation discovers the map of the town constantly recurring in the poetry of Nyka-Nyliūnas. This reconstructed map is identical to the native town of the poet. The town reveals itself in the poetry as the own lived town of the speaker. The same topography of the town is repeated in the diaries in the forms of the dreams as well as of reminiscences. The special substrate of the speaking consciousness is evident. The interconnection between the three modes of consciousness – poetic, remembering and the dreaming – is exposed. All the three intensive forms of the consciousness deal with the personal identity. The recurrence of the space of the town is motivated and the perpetual return to the same space is clarified. [From the publication]