Pietryčių Lietuvos vardynas ir Šlapeliai

LTStraipsnyje aptariamas Vilniaus krašto pavardžių žodynas (185 puslapiai, beveik 3000 pavardžių), parengtas 1939-1944 m. ir išspausdintas 1983 m. Romoje Antano Salio raštų antrame tome. Čia pirmą kartą išaiškinta, kad šio žodyno autoriai - prof. Salys, prof. Petras Jonikas, Gražutė Šlapelytė (Sirutienė) ir 5 kiti Lituanistikos instituto mokslininkai. Jie šį žodyną rinko, tikrino, rašė ir redagavo. Žodyne pateikiamos lenkiškos ir lietuviškos bei sulietuvintos pavardžių lytys. Žodyno tikslas - 1939 m. spalio 28 d. Lietuvai teisėtai ir džiaugsmingai grįžusio ilgaamžės istorinės sostinės krašto gyventojams nustatyti autentiškas pavardes, kurias piliečiai galėtų pasirinkti ir įsirašyti į savo pasus. Pavardės po kruopščių tikrinimų buvo surašytos tokios, kokios vartotos nuo seniausių laikų (užrašytos lietuvių kalbos abėcėle, nežiūrint jų kilmės). Kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje per 30 % pavardžių yra grynai lietuviškos kilmės, kitos - daugiau apslavintos. Visos pavardės užrašytos dokumentams valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal lietuvių kalbos rašybos dėsnius ir be jokių kitokių išimčių. Tai aiškiai rodo pirmosios Lietuvos Respublikos poziciją dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose, rengiant ir svarstant „Pavardžių atlietuvinimo įstatymą" (projektas buvo parengtas).Žodyno autoriai laikėsi lietuvių kalbos autentiškumo, grynumo, tikslingumo kriterijų ir, nustatydami tikrąsias (autentiškas) pavardes, grąžindavo buvusias pavardžių galūnes, balsius, dvigarsius, priebalsius, numesdavo vėliau LDK raštinės pridėtas slaviškas priesagas arba jas keisdavo lietuviškomis priesagomis. Kai buvo pagrįsta, į lenkų kalbą išverstas lietuviškas pavardes atstatydavo į buvusią padėtį. Lietuviškos žodyno pavardės yra vienkamienės, dvikamienės, jų trumpiniai, priešdėlinės, priesaginės. Rytų Lietuvoje daugiausia buvo paplitusios pavardės su priesagomis -ūnas, -elis, -ulis ir kitomis. Žodyno vadovas ir mokslinis redaktorius palaikė nuostatą, kad pavardžių atlietuvinimas 1938 m. buvo didelė nepriklausomosios Lietuvos dovana tautai jos 20 metų nepriklausomybės sukakčiai paminėti. Dabar sukanka 100 metų, kai pagal vardyno studijas buvo pradėtos nustatyti etninės Lietuvos sienos, ir tai yra kukli dovana Lietuvos Respublikos šimtmečiui. [Iš straipsnio, p. 261-262Reikšminiai žodžiai: Vilniaus kraštas; Pavardžių žodynas; Vilnius; Dictionary; Surnames.