Фольклорные мифологические сказания: проблемы бытования, варьирования и циклизации

LTDalis folkloristų (N. I. Kravcovas, S. G. Lazutinas, L. I. Jemeljanovas ir kt.) teigia, kad mitologinės sakmės skiriasi nuo kitų liaudies prozos kūrinių "ypatinga forma", kad jos "neišskiriamos iš buitinės kalbos srauto", kad jos "neturi tam tikro sandaros modelio". Lietuvos ir Baltarusijos sentikių sakmių variantų (tarp jų - kelis kartus užrašytų iš to paties pateikėjo) analizė leidžia minėtais teiginiais abejoti. Straipsnyje pateikiama daug pavyzdžių, liudijančių tradicinių pradžios ir pabaigos formulių bei kitų elementų stabilumą. Vieni kūriniai organizuoti kaip loginiai teiginiai. Svarbiausia tezė (trumpas tikėjimo ar papročio apibūdinimas) formuluojama teksto pradžioje, o vėliau argumentuojama konkrečiu pavyzdžiu. Kitose sakmėse papročio ar tikėjimo esmė pristatoma tekstų pabaigose kaip loginė išvada ar pavaizduotų įvykių aiškinimas. Kūrinio semantinis branduolys neretai suspaudžiamas - lieka į patarlę panaši frazė. Analizuojamuose variantuose pastebima tendencija tos pačios tematikos siužetus jungti į ciklus. Siekdami padidinti pasakojimo draminę įtampą, kurdami paslaptingumo nuotaiką, pateikėjai naudoja mimiką, gestus, išraiškingas intonacijas, ekspresyvią leksiką, garsus mėgdžiojančius ištiktukus. Kūrinių kompozicija ir stilistinės priemonės juo stabilesnės, juo dažniau tas pačias sakmes pasakoja talentingi pateikėjai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Padavimai; Sakmės; Atlikimo būdas; Varijavimas; Folk legend; Mythological legend; Way of performance; Variantions.

ENThe opinion dominates in Russian folkloristic that the folk legends and mythological legends especially are not stable according to their plots and artistic features. The author has analysed more than 350 variants of legends recorded from Russian oldbelievers living in Lithuania and in neighbouring districts of Byelorussia. The analysis testifies that the most of texts have clear stable plot structures. Besides the performers use typical initial and final formulas, stable dialogs, emotional lexical means (among them a lot of interjections - sounds' imitations). The stability of plots and repetition of the same traditional stereotypes are more characteristic for the performers with wide repertoire. The stability depends on frequency of performances, too. According to artistic features many legends are close to novella tales and jokes. [From the publication]