Neringos ūkinių pastatų nomenklatūra: vertė ir interpretavimas

LTStraipsnyje nagrinėjama Kuršių nerijos užstatymo identitetui svarbių ūkinių pastatų įvairovė, nomenklatūra ir raida. Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės apraše (KNIVVA) aprašytos vietovės vertės saugomos apsaugos dokumentų - Tvarkymo plano ir Apsaugos reglamento postulatų. Straipsnyje nagrinėjama, ar j teisės aktus yra integruotos visos visuotinai pripažintos vertės, ar jos pilnutinai išskleistos, ar esami apsaugos reglamentai užtikrina vertybių išsaugojimą. Tyrimo metu konstatuota, jog Visuotinės vertės apraše nėra didelės dalies vertybių, t.y. neatpažinta daug senųjų užstatymo tipų, o taip pat ir XX a. objektų. Dokumento vertybinė skalė paremta XIX a. paveldo analize, nors šiuolaikinė Lietuvos paveldosaugos samprata jau peržengė XX a. vidurio ribą. J KNNP tvarkymo ir Kuršių nerijos bendrąjį planus bei Apsaugos reglamentą integruotos paveldo įvairovę ignoruojančios nuostatos sukuria prielaidas neatpažintų verčių sunaikinimui: prarandamas žvejo sodybos funkcinis bei architektūrinis autentiškumas, niveliuojamas istorinių vilų originalumas, neigiamas sovietinio laikotarpio paveldas (pagal pasaulines paveldo apsaugos tendencijas jis jau turi būti saugomas) ir t.t. Teisės dokumentuose proteguojami tik du užstatymo tipai - žvejo sodybos ir vilos iškraipo istorinę tiesą, nuskurdina užstatymą ir sumenkina saugomą objektą. Kuršių nerijoje nesivysto pilnavertė šiuolaikinė, esmines funkcinės įvairovės tradicijas tęsianti architektūra, o naujai statomų ar pertvarkomų pastatų projektais kuriama dažnai menkavertė pseudotipologinė architektūra. Pseudoistorinės "žvejų kaimo" aplinkos fetišavimas įtvirtina ne kuriančią, o "vietos dvasią" naikinančią sociokultūrinę tradiciją, tiražuoja muliažinę architektūrą. Visa tai prieštarauja šiuolaikinės paveldosaugos sampratai, neigia naujausius Kuršių nerijos istorinius tyrimus.Šiuo straipsniu autorė pagrindžia būtinybę keisti teisės aktus pagal šiuolaikinės paveldosaugos nuostatas.

ENThe article is an analysis of the variety, nomenclature and evolution of important farm buildings for the distinctive development of the Curonian Spit. The Outstanding Universal Value of the Curonian Spit is protected by preservation documents: Management Plan and Protection Regulations postulates. The article examines whether the legal acts integrate all universally recognized values, whether they are fully covered, or whether existing protection regulations ensure the preservation of values. In the course of the investigation, it was found that the description of the Outstanding Universal Value is missing a large number of valuables, i.e. many types of old buildings were not recognized, as well as objects from the 20th century. The value scale of the document is based on the analysis of the 19th century heritage, although the modern concept of Lithuanian heritage protection has crossed into the mid-20th century. Provisions within the Curonian Spit National Park Management Plan, Protection Regulations and General Plan for the Curonian Spit ignore the diversity of the integrated heritage and create the preconditions for the destruction of unrecognized values: the functional and architectural authenticity of the fisherman's estate is lost, the originality of historical villages is diminished, and denies the heritage of the Soviet period (according to the global heritage preservation tendencies it has to be protected), etc. Only two types of buildings are protected in the legal documents, the fishermen's homesteads and villas, which distort the historical truth, impoverish the buildings and diminish the protected objects. In the Curonian Spit, there is no current fundamental architecture that continues traditions of functional diversity, and projects of newly constructed or rebuilt buildings often create a malicious pseudotypological architecture.The fetish of the pseudo-historical "fishermen's countryside" enshrines a non-developing, and sociocultural tradition that destroys the "local spirit", and reproduces an eclectic architecture. All this contradicts the concept of modern heritage protection, denies the latest historical research on the Curonian Spit. In this article the author justifies the necessity to change the legislation in accordance with the provisions of modern heritage protection.