Žydų viduramžių filosofija: tikėjimas ir protas

LTKalbant apie žydų filosofiją viduramžiais, tikslinga atkreipti dėmesį į vieną metodologinį klausimą, kylantį šio laikotarpio filosofijos tyrinėtojams, - tai filosofijos ir religijos santykio klausimas. Turimas galvoje viduramžius pasiekęs senovės graikų filosofijos palikimas ir monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės, islamo) doktrinos, jų sąveikos ir interpretacijos. To klausimo aspektas - religijų ir jų išpažinėjų tautiškumo (etniškumo) santykis. Šio straipsnio temos atveju - tai klausimas apie sąvokų "žydų filosofija" ir "judaizmas" santykį, analogiškai būtų galima svarstyti klausimą apie "arabų filosofijos" ir "islamo" santykį. Taip kelti klausimą skatina ta aplinkybė, kad žmonių tautinės (etninės) ir religinės priklausomybės santykiai istoriškai klostėsi įvairiai - kai kada svarbiausias tautų formavimosi veiksnys buvo religija, vienijanti skirtingos etninės kilmės žmones, o kai kada pačios religijos, kaip dvasinė jų būties raiška, formavosi per šimtus ar tūkstančius etnosų patirties metų. Filosofija, kaip ir kitos dvasinės kultūros sritys, atsiduria dviejų referencijų - tautinės ir konfesinės - sankryžoje. Kuriai teiktinas pirmumas, kalbant apie žydų filosofiją?. [Iš straipsnio, p. 97 ]Reikšminiai žodžiai: Judaizmas; Tikėjimas; Protas; Substancija; Materija; Forma; Judaism; Faith; Intellect; Substance; Matter; Form.

ENThe author begins the article considering the meaning of the concept „Jewish Philosophy" with regard to such concepts as "Jewishness" and "Judaism". The history of the Jewish philosophy begins around the same time as the beginning of the Christianity and the Christian philosophy. Originating mainly from the two sources - the Old Testament and the Greek philosophy (the concepts of pythagoreanism, platonism and neoplatonism, aristotelianism) the medieval Jewish philosophy was characterized by the tension between the biblical and the intellectual orientations. It was created in Spain, namely, in the Muslim state of Kordoba. There lived and worked many Jewish philosophers, theologians and physicians. Yehuda Halevi - poet and philosopher, held that religion of Jews, based upon direct relationship of man with the personal God is more acceptable than the God of philosophers based upon logical arguments.The chief philosophical work of Solomon Ibn Gabirol, or Avicebron - "The Fountain of Life" is constructed as a dialogue between the thinker and the disciple about the structure of the world. A central question in his philosophy is about the divine will creating and pervading everything what exist. He held that all substances, with the sole exception of God, were composed of matter and form and could be ranged in order of increasing perfection. Matter derives from the divine essence, whereas form derives from the divine will. The most outstanding medieval Jewish philosopher Moses Maimonides designed his works to the harmonization of faith, represented by the Old Testament, with reason according to the principles of Aristotle. In his chief work the „Guide for the Perplexed" he intended to help to believers who do not understand the importance of intellect for faith or are hesitating between the two. He held that the essence of God is inaccessible, we could know what God is not, not what he is. [From the publication]