Henrik Ibsen and Lithuanian literature of the First Half of the twentieth Century : Translations into Lithuanian

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Henrik Ibsen and Lithuanian literature of the First Half of the twentieth Century: Translations into Lithuanian
In the Journal:
Acta Ibseniana. 2006, 4, p. 147-159
Keywords:
LT
Recepcija; Dramaturgija.
EN
Reception. translation; Drama.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama Henriko Ibseno recepcija XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūroje. Išsamiai apžvelgiama H. Ibseno lietuviškų vertimų istorija, jo įtaka lietuvių kūrėjams, refleksija literatūros kritikoje. Amžiaus pradžioje Ibseno dramos skaitytojų auditorijai buvo daugiau pažįstamos kaip literatūros kūriniai. Žymesnieji Ibseno vertėjai buvo Jurgis Baltrušaitis, Kazys Boruta. Pirmieji Ibseno pastatymai teatro scenoje 1920 m. nei kritikų, nei publikos nesužavėjo, o kai kurie jų buvo atšaukti po keleto fiasko patyrusių spektaklių. Iki 1930 m. Ibseno veikalai didesnę reiškmę turėjo ne teatro, bet literatūros aplinkoje, kur darė didelę įtaką įvairios pakraipos ir laikmečio kūrėjams – neorimantikams Vincui Krėvei ir Vydūnui, simbolistui Jurgiui Baltrušaičiui, antrosios amžiaus pusės dramaturgui Juozui Grušui. Straipsnyje apžvelgiama Ibseno recepcija aptariamojo laikotarpio lietuvių literatūros kritikoje – Ibseno kūrybos ir asmenybės refleksija S. Kymantaitės-Čiurlionienės, Jurgio Baltrušaičio, Vaižganto, A. Jakšto eseistikoje. Pirmosios rimtos Ibseno tyrinėjimų studijos pasirodė 1930 m. (T. Galinis); tarpukario laikotarpiu Ibseno tyrinėjimai išgyveno pakilimą – jo kūrybą savo tekstuose analizavo A. Venclova, V. Vileišis, K. Boruta, J. Lindė-Dobilas, J. Savickis, A. Vilainis. XX a. Ibsenas atsidūrė ir lietuvių filosofų akiratyje – Vytauto Didžiojo universitete dėstantis Antanas Maceina įtraukė Ibseno kūrinius į savo seminaro programą, kuriame nagrinėjo filosofijos ir literatūros sąsajas, šalia Kierkegaard‘o, Dostojevskio, Nietzsches, Rilkės ir Heideggerio.

ENThe article discusses Henrik Ibsen’s reception in the Lithuanian literature in the 1st part of XX c. It exhaustively overviews the history of Lithuanian H. Ibsen’s translations, his influence on Lithuanian authors, reflection in literary criticism. At the beginning of the century to the readers Ibsen’s dramas were mostly known as literature works. More famous translators of Ibsen were Jurgis Baltrušaitis, Kazys Boruta. The first staging in theatre in 1920 did not charm the critics or audience; some of them were cancelled after several fiascos. Before 1930 Ibsen’s works were more important not in theatre but in literature medium and had obvious effect on various creators of that time, namely neoromanticists V. Krėvė and Vydūnas, symbolist Jurgis Baltrušaitis and Juozas Grušas, playwright of the 2nd part of the century. Article overviews Ibsen’s reception in the Lithuanian literary critics of the given period, i.e. reflection of Ibsen’s works and identity in essays of S. Kymantaitė-Čiurlionienė, Jurgis Baltrušaitis, Vaižgantas and A. Jakštas. First serious studies of Ibsen emerged in 1930 (T. Galinis), in the interwar period studies of Ibsen were on the rise, his works were analysed in the texts of A. Venclova, V. Vileišis, K. Boruta, J. Lindė-Dobilas, J. Savickis and A. Vilainis. In XX c. Ibsen started to be analysed by Lithuanian philosophers. Antanas Maceina, lecturer at Vytautas Magnus University, included Ibsen’s works into his seminar programme, where he studied the relations of philosophy and literature alongside with Kierkegaard, Dostoevsky, Nietzsche, Rilke and Heidegger.

ISSN:
1503-2981
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/8651
Updated:
2013-04-28 16:48:37
Metrics:
Views: 32
Export: