Finansų sektoriaus plėtotė iki 2015 metų

LTFinansų sektoriaus plėtojimui reikia laiko: žmonės, dirbantys finansų tarpininkų institucijose, turi įgyti patirties, pačios finansų bendrovės — pasitikėjimų visuomenėje ir turi būti sukurta atitinkama finansų sektoriaus technologinė infrastruktūra. Be to, kad finansų sektorius gerai funkcionuotų, reikia efektyvios teisės sistemos, kuri leistų sudaryti įvairių rūšių sutartis bei priverstų jas įvykdyti. Mes pateiksime kai kurių finansų sistemos dalių raidos etapų ir esamos būklės glaustų apžvalgų, kuri leis geriau suprasti mūsų teikiamų Lietuvos finansų sektoriaus plėtotės vizijų. Šiandien finansų literatūroje nėra pateikta empirinių faktų, kurie pagrįstų bankinės ar rinkos orientacijos finansų sistemos pranašumus viena kitos atžvilgiu. Mes laikomės nuomonės, kad batikų sektorius ir vertybinių popierių rinka yra finansų sistemos sudedamosios dalys, kurios papildo viena kitą. Jų proporcijas "šalies finansų sistemoje lemia teisės bei apskaitos sistemos, įmonių skolinimosi tradicijos ir finansinių sandorių sudarymo sąnaudos. Kaip rodo praėjusio XX amžiaus Europos valstybių patirtis, bankų ir vertybinių popierių rinkos proporcijos finansų sistemoje per ilgą laiką perspektyvoje gali kisti priklausomai nuo šalies ekonomikos poreikių. Mes ypač domėsimės galimybėmis, kurios leis Lietuvoje susiformuoti visai finansų sistemai, ir pastarosios gebėjimu prisitaikyd prie kintančios aplinkos. Lietuvos finansų sistemos adaptyvumas Europos Sąjungoje daug priklauso nuo jos kompleksiškumo. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje nėra veikiančių investicinių fondų ir trūksta rizikos kapitalo institucijų, kurioms ES Komisija skiria daug dėmesio. [Iš teksto, p. 249-250]Reikšminiai žodžiai: Strategija; Šalies ūkis; Vizija; Misija; Strateginiai tikslai; Veiksmai; Priemonės; Strategy; Country's economy; Vision; Mission; Strategic goals; Actions; Measures.

ENThe problem of independence of the Central Bank of Lithuania was solved in 1994 in a non-tradidonal way, i.e., upon the implementation of the currency board and on the basis of the rule of automation of money issue. On April 13, 2001, the European Central Bank announced that the currency board is adjustable to the participation of the country in the European Monetary System — II, if national currency is pegged to Euro. Therefore it is not expedient to start essential reforms in the field of monetary policy until Lithuania’s integration into the Euro zone. Prior to that period it would be necessary to approximate the monetary policy measures of the Bank of Lithuania with the range of measures of the ECB. In the medium term perspective Lithuania and other CEEC countries must be prepared to defend their interests in the discussions concerning the ECB management reform. This reform will be predetermined by the structural changes in the Euro zone upon the accession of the present candidate countries into it. It is expedient to develop the regional and bilateral cooperation of the CEEC central banks, especially between the Baltic states, since they selected a very similar model of monetary policy. The challenge is awaiting in the short term the system of credit institutions — to distract enterprises through active marketing and crediting policy from the currently existing model of business financing, based primarily on their own rather than borrowed resources. In the nearest years the crediting potential of natural persons will still more increase.Within ten years the development of e-banking, business and trade will reach a new paradigm. If willing to remain competitive, Lithuania (like the entire European Union) should deregulate the financial business in terms of services, concentrating on the identification of the general standards of security. Any attempts to hinder the manifestation of the objective tendencies in the development of monetary and bank system will be rejected; on the contrary, in creating a favourable legal environment it will be necessary to help them pave their way faster. The present stimulation of the State housing market is oriented to the poorest layer of society, and its administration is complicated, expensive and non-operative. The long-term task of the State is to establish the housing market development strategy for the period of 10-15 years, which would be based on the long-term saving of the population and its promotion. In the short term the financial market surveillance in the European Union will be reformed following two trends: 1) it is being identified, whether surveillance of separate financial institutions should be under “one roof’, or segmented; 2) it is being decided what the relation between the centralised (at a EU level) and decentralised (that of the member countries) surveillance should be. The task of the surveillance policy of the Lithuanian financial market is to follow the processes occurring in the EU and to respond adequately to them. In any case, already in the short term a decision should be taken concerning the consolidation of institutional surveillance. [From the publication]