A Homo Ludens

LTStraipsnis skiriamas dramaturgo Kosto Ostrausko (1926) kūrybos reikšmių analizei ir jo vietos lietuvių literatūroje apibūdinimams. Autorė laikosi nuomonės, kad Ostrauskas atstovauja svarbiausioms modernėjimo tendencijoms ir pagrįstai vadinamas pirmosios lietuvių absurdo, pirmosios postmodernistinės dramos autoriumi. Straipsnyje aptariami pagrindiniai dramaturgo biografijos faktai, apžvelgiamas jo kūrybinis kelias, ypatingas dėmesys skiriamas naujausioms knygoms Spec(tac)ulum mundi, Užgavėnių kaukės (2006) bei Metų žurnale (2005, Nr. 8-9) skelbtai dramai Paskutinis kvartetas ir dr. Krapštukas. Pastarųjų metų kūryboje lietuviški motyvai tampa vis dažnesni, o jų integravimas į Ostrausko konceptualaus mąstymo erdvę suteikia naujas reikšmes įprastiems mūsų kultūros reiškiniams. Dramaturgo žaidimai kultūriniais ir literatūriniais siužetais realizuoja homo ludens kūrybinę koncepciją, o kūryba jo paties suprantama kaip specifinė kultūros kritikos forma. Itin reikšmingas jo kūrybos matmuo – Vakarų Europos kultūrinis pagrindas, kuris yra ir neišsemiamas motyvų, citatų, aliuzijų rezervuaras; būtent mene ir literatūroje įžvelgiamos visų žmogiškų poelgių galimybės, atveriančios Ostrausko žaidimų filosofinę perspektyvą. Per pastaruosius penkerius metus dramaturgas susistemino ir konceptualizvo ir savo paties kūrybinį palikimą, sukurdamas įspūdingą fragmentiško, bet tuo pačiu vientiso, pasaulio-teatro ar pasaulio-knygos vaizdą. [Iš leidinio]

ENThe article is dedicated to analysis of creative meanings invented by a play writer Kostas Ostrauskas (1926) and attempts to locate him in the context of Lithuanian literature. In the author’s opinion, Ostrauskas represents the most important traditions of modernization and is rightly referred to as the author of the first Lithuanian absurd, the first postmodern play. The article discusses the main facts from the play writer’s biography, reviews his creative evolution, highlights his most recent books “Spec(tac)ulum mundi”, “Užgavėnių kaukės” [The masks of Uzgavėnės] (2006) and the play “Paskutinis kvartetas ir dr. Krapštukas” [The last quartet and dr. Krapštukas] published in “Metai” journal (2005, Nr. 8-9). In the writings of recent years, Lithuanian motives became ever more frequent, while their integration into Ostrauskas’ conceptual thinking space creates new meanings of regular phenomenon taking place in our culture. The play writer’s games played with cultural and literary subjects realizes creative concept of homo ludens, while he perceives his own writings as a specific form of cultural criticism. Especially important dimension in his writings is Western European cultural background, which forms a rich pool of motives, quotations, allusions; it is namely in art and literature that one sees permutations of all possible types of human behavior, which open up philosophical perspective on Ostrauskas’ games. In the last five years the play writer systemized and conceptualized his own creative heritage by creating an impressive image of fragmented, but at the same time unified, world-as-a-theatre or world-as-a-book.