Laiškai mums

LTStraipsnyje interpretuojami ir komentuojami Vytauto Kubiliaus laiškai, rašyti 1944-2003 metais. Laiškai, ypač rašyti gimnazijos draugams (1944-1952), svarbūs Kubiliaus asmenybės brendimo istorijai, sovietų bei vokiečių okupacijų kasdienybei pažinti. Iš jų matyti, kaip Kubilius, pradėjęs studijuoti Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, buvo persekiojamas dėl netinkamų pažiūrų į literatūrą ir kaip vėliau vyko jo pažiūrų lūžis bei kaip jis prisitaikė prie sovietinio režimo, norėdamas dalyvauti literatūros procese. Straipsnyje laiškų stilius lyginamas su literatūrinės Kubiliaus kūrybos bandymais, kurie “laiškų” tome sudaro atskirą skyrių. Laiškuose namiškiams: motinai, broliui, patėviui (1944-1995) bei žmonai (1952-1987) atsiskleidžia skurdi pokario metų buitis, vėliau – „brandaus socializmo” ekonomikos paradoksai. Laiškuose akivaizdus prigimtinis Kubiliaus buvimas valstietiškosios kultūros tradicijoje, ištikimybė jos vertybėms – šeimai, darbui, pareigai. Laiškai rašytojams, kolegoms, pažįstamiems (1968-2003), kuriuose Kubilius pasirodo kaip viešosios erdvės dalyvis, atspindi jo kultūrinius interesus, kritiko bei literatūrologo veiklą, ryšius su išeivijos mokslininkais ir literatais, nepriklausomybės metais vykdytus darbus ir projektus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laiškai; Analizė; Dienoraščiai; Letter; Analysis; Diary.

ENThe article gives interpretation and comments on the letters of Vytautas Kubilius, written in 1944-2003. The letters, the ones written to the gymnasium fellows in particular (1944-1952), are significant for the history of maturation of personality of Kubilius, as well as for cognisance of the daily life of the Soviet and German occupations. They reveal how Kubilius, having begun his studies in the Faculty of Humanities of Kaunas University, was persecuted because of improper attitudes to literature, how his attitudes came to the turning point afterwards and he adjusted to the Soviet regime, willing to be involved in the literary process. The style of the letters is compared in the article with the literary attempts of Kubilius, which in the volume of “letters” comprise a separate section. Letters to the household - mother, brother, stepfather (1944-1995) and wife (1952-1987) – reveal miserable post-war living, followed by the paradoxes of economy of “mature socialism” afterwards. The letters evidence inborn presence of Kubilius in the tradition of rustic culture, as well as loyalty to its values – family, labour, duty. Letters to writers, colleagues, acquaintances (1968-2003), in which Kubilius appears as a participant of the public space, reflect his cultural interests, activity as a critic and literaturologist, relations with the scholars and men of letters of the emigration, works and projects carried out in the years of independence.