Philosophical anthropology of E. Fink

LTStraipsnyje supažindinama su nepelnytai mažai dėmesio sulaukiančia Eugene’o Finko filosofine antropologija. Pagrindinė jos prielaida – gilus įsitikinimas, kad kultūrinė ir istorinė įvairovė yra visa apimanti, todėl tuščios filosofų viltys atskleisti kokią nors „esminę“ žmogaus prigimtį kaip „nekintantį kintamąjį“. Svarbiausiu Finko darbų tikslu tapo fundamentali tradicinės ontologijos kritika ir bandymas rasti pasaulišką mąstymą – tokį, kuris būtų imanentiškas žmogaus pasauliškai egzistencijai ir todėl vienintelis tinkamas jai peršnekėti. Nors sekė Husserlio fenomenologija, Finkas atvėrė naują filosofinę sritį, glūdinčią transcendentaliniame žinojimo moduse. Filosofas siekė „atskleisti“ tai, kas jau esti tarp mūsų, su mumis, – ką mes jau gyvenome ir tyliai spėjome, bet apie ką neišdrįsome prabilti. Šis „atskleidimas“ padėjo pagrindus Finko švietimo sampratai. Švietimas aiškinamas kaip judėjimas autonomijos link – nuo paklusimo bet kokiai išankstinei duotybei į kūrybišką, laisvą veiklą, kuri neturi kito šaltinio, vien pačią save.

ENCultural and historical variability is completely overwhelming and within its context it is almost impossible to decipher something "essential", some "invariant variable" which would comprise a clue to what the human is, – this idea is presented as the main presupposition of Eugen Fink’s philosophical anthropology. A major direction of Fink’s works is a fundamental critique of traditional ontology and a search for a worldly thinking that would be more appropriate or implicit in human "worldly" existence. While following Husserl’s transcendental philosophy, Fink opened up a new philosophical domain that is implicit in transcendental mode of awareness. His effort consisted in "revealing" what is already amidst us, what we have silently guessed and lived but dared not speak. This "revelation" is at the basis of Fink’s conception of education. Education is a movement from authority to autonomy, from submission to "pregiven" and ready-made answers toward the creative, the free activity which is its own source.