Tapatybės išgyvenimas: Julijono Lindės-Dobilo Blūdo analizė

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tapatybės išgyvenimas: Julijono Lindės-Dobilo Blūdo analizė
Alternative Title:
The Lived Identity. Analysis of the Novel Blūdas by Julijonas Lindė-Dobilas
In the Journal:
Literatūra [Lit. (Vilnius. Online)] [Literature]. 2006, t. 48 (6), p. 13-28
Keywords:
LT
Kūnas; Tapatybė; Romanai, lietuvių.
EN
Body; Identity; Lithuanian novel of the beginning of the XXth century.
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skirtas vienam pirmųjų lietuviškų romanų Julijono Lindės-Dobilo Blūdui, išleistam 1912 metais. Čia siekiama atskleisti kitą išgyvenamos, savos, iš patirties „vidaus“ atsirandančios tapatybės galimybę, parodyti, kad tapatybė nėra tik užduodama, kad ji gali reikštis tiesioginės patirties akivaizdumu kaip įsikūnijimo procesas. Galima tai pavadinti pasyvia tapatybe arba tiesiog tapatumu. Tapatumas – tai savaiminė tapatybė, kuri tiesiog yra, nepaisant to, ar ji tematizuojama. Šį ankstyvą kūrinį galima perskaityti kaip suvokiančios ir pamažu susivokiančios sąmonės aprašymą. Blūdas yra lietuvio savivokos, jos radimosi, išryškėjimo tekstas. Lietuviškos tapatybės suvokimas vienu balsu laikytas esminiu romano vertingumo kriterijumi. Romano tekstas lėtas ir grimzlus. Jam reikia nurimusio ir neskubaus skaitytojo. Tapatybei išsikristalizuoti reikia laiko, reikia perbėgti daugybe šalutinių kelių, siužetinių linijų, pasakojant apie kitus asmenis, kad per juos grįžtų į save. Teksto lėtumas sietinas su tapatybės išgyvenimo pobūdžiu. Tapatybės suvokimas atsiskleidžia kaip užtrunkantis procesas. Lėta tėkmė ir kūniška ekspresija, dvi esminės romano ypatybės, dalyvauja atspindint ir suvokiant lietuvišką tapatybę, užduodamos kūniškumo ir tapatybės sąryšio klausimą. Lindė-Dobilas romano pasakojimui pasirenka išties specifinį būdą. Romano struktūrą išlaiko Bajoriūno savivokos judesiai. Savivokos buvimas struktūrine ašimi rodo jai teikiamą reikšmingumą, iškelia suvokiančią asmens sąmonę į dėmesio centrą.

ENThe article aims to discuss one the first Lithuanian novels – Blūdas by J. Lindė-Dobilas, published in 1912. The novel seeks to reveal the possibility of a different identity derived from ones own internal experiences and show that identity is not given, that it may be manifested through the patency of a direct experience as a process of embodiment. It may be called passive identity. Identity is a natural oneness with oneself which exists regardless of whether it is talked about. This early work may be read as a description of an awakening consciousness that is gradually gaining self-awareness. Blūdas is the text representing the self-consciousness of the Lithuanians, its emergence and formation. The understanding of the Lithuanian identity was unequivocally considered to be the criterion of this novel’s value. The text of the novel is slow and viscous. It requires a calm and unhurried reading. It takes time for identity to crystallise, as well as the crossing of many side roads, plot lines and stories about other people in order to return to oneself through them. The slowness of the text is related to the nature of the experience of identity. Identity realisation is shown as a protracted process. The slow flow and the bodily expression – the two defining features of the novel – partake in the reflection and the realisation of the Lithuanian identity by raising the question of the relation between corporeality and identity. Lindė-Dobilas chooses a peculiar way of telling the story of the novel – its structure is maintained by the protagonist’s moves of self-awareness.

ISSN:
0258-0802; 1648-1143
Related Publications:
Atminties perėmimas ir tapatybės formavimas: kartų naratyvai Vilkyškių miestelyje / Dovilė Kulakauskienė. Respectus philologicus. 2014, Nr. 25 (30), p. 160-171.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/8634
Updated:
2018-12-17 11:50:55
Metrics:
Views: 35    Downloads: 4
Export: