Jonas Basanavičius ir 1918 m. Archyvų, bibliotekų ir muziejų komisija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Jonas Basanavičius ir 1918 m. Archyvų, bibliotekų ir muziejų komisija
Keywords:
LT
Jonas Basanavičius; Lietuvių tautinis judėjimas; Lietuvos Taryba; Lietuvių mokslo draugija, Tautos namai; Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas; Gydytojas
EN
Jonas Basanavicius; Lithuanian national movement; Council of Lithuania; Lithuanian Scientific Society, House of Nation; Reinstating of Independant Lithuanian State; Doctor
Summary / Abstract:

LTNors Lietuvos Tarybos veiklos galimybės buvo gana ribotos, jos įgaliotas Jonas Basanavičius tvarkė kultūros paveldo kilnojamųjų vertybių apsaugos organizavimo klausimus. Jau nuo 1917 m. pabaigos jis intensyviai dirbo valstybės atkūrimo parengiamuosius darbus. Iš esmės viskas turėjo būti pradedama nuo nulio. Vokiečių okupacija suardė Lietuvoje buvusią rusų caro administracijos institucijų sistemą (iš senųjų įstaigų iš dalies veikė tik Vilniaus ir Kauno miestų valdybos). Tos institucijos su turtu ir nemažais archyvais 1915 m. pasitraukė nuo fronto ir atsidūrė Rusijos gilumoje. Jomis nebuvo galima net laikinai pasinaudoti valstybės kūrimo darbe, kaip, pavyzdžiui, buvo pasinaudota sovietinių institucijų sistema 1990-1991 m. Juolab negalima buvo naudotis vokiečių okupacinės administracijos institucijomis. Lietuvos Taryba būsimųjų valdymo institucijų laipsnišką kūrimą bandė pradėti nuo komisijų. 1918 m. sausio 16 d., svarstant valsčių organizavimo klausimą, nutarta „[...] imtis ir administracijos sudarymo“. Tą dieną buvo įsteigtos kelios komisijos: Administracijos, Teismo, Milicijos, Bažnyčios, Finansų ir kredito, Valstybės ūkio, Švietimo, Krašto nuostolių apskaitymo. Trečiąja (po Administracijos bei Teismo) buvo įvardyta Archyvų ir aktų sutvarkymo komisija2. Paprastai ji būdavo vadinama Archyvų komisija. Vėliau kito komisijų skaičius bei jų pavadinimai. Lietuvos Tarybos garbei reikia pasakyti, kad ji suvokė archyvų perėmimo svarbą ir jų organizacinių klausimų sprendimo reikšmę valstybei. Komisijos pavadinime terminas aktų sutvarkymas reiškė ne bylų tvarkymu, o jų organizacinį sutvarkymą. Archyvų ypatingos svarbos valstybei suvokimą rodė ne tik įsteigta komisija, bet ir tai, kad archyvų reikalai joje nebuvo sujungti su kitų kultūros paveldo kilnojamųjų vertybių priežiūra. Kitos paveldo vertybės buvo pavestos Švietimo komisijai. [Iš teksto, p. 194]

Subject Area:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/86317
Updated:
2020-07-17 18:28:07
Metrics:
Views: 6
Export: