Values and connotations of democracy in Lithuania : ordinary citizens vs. local elites
LTUniversalaus termino „demokratija“ reikšmė ir vartosena skiriasi priklausomai nuo šalies. Jie taip pat skiriasi priklausomai nuo insitucinio konteksto. Įstatymų leidyba, politinės kalbos, viešoji nuomonė ir žiniasklaida demokratiją interpretuoja skirtingais būdais. Skirtingos demoktratijos vartosenos parodo politinius skirtumus, kurie, kaip pats terminas atskleidžia, yra politinės kilmės ir seka universalias vertybes, kurias galima interpretuoti daugeliu būdų. Viena vertus, istoriniai Lietuvos rūpesčiai (specifiniai tautinio identiteto bruožai, tokie kaip ilga bendra istorija kartu su Lenkija, gyvenimas Rusijos carų valdžioje, tautinis atgimimas, trumpa, tačiau labai skausminga sovietinė patirtis) atsispindi šiuolaikinėje „demokratijos“ termino vartosenoje Lietuvoje. Jos visgi yra nematomos. Kita vertus, dabartinė demokratijos reikšmė yra susijusi su jos tariama reikšme sovietmečiu. Mūsų tezė yra gana užtikrinta. Remdamiesi savo empiriniais duomenimis, surinktais apklausomis, bei turinio analize, mes parodome, kad pats tinkamiausias paaiškinimas, kaip suprantama ir interpretuojama demokratija šiuolaikinėje Lietuvoje, turėtų būti pasiektas „stratifikuojant“, t.y. studijuojant kaip įvairios socialinės grupės, besiskiriančios savo politiniais, ekonominiais ir kultūriniais resursais, suvokia demokratiją. Šiuo tyrimu mes taip pat demonstruojame kaip demokratijos sąvoka palaipsniui plečiasi ir pritraukia šviežias ir naujas prasmes besiskiriančias dėl individų socialinės-politinės patirties ir lūkesčių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Vertybės; Elitas; Democracy; Values; Elites.
ENThe meaning and usage of the universal term ‘democracy’ differs from one nation to another. They also differ in various institutional contexts. Legislation, political speeches, public opinion and the media interpret democracy in different ways. Different usages of democracy manifest political differences, which, as the term itself indicates, are of political origin and follow universal values, which can be interpreted in many ways. On the one hand, the historical troubles of Lithuania (specific features of the national identity such as a long common history with Poland, life under the Russian tsars, national rebirth, short but very painful Soviet experience) are reflected in the contemporary usage of the term ‘democracy’ in Lithuania. They are rather invisible. On the other hand, the actual meaning of democracy is related to its assumed meaning in the Soviet times. Our thesis is rather positive one. [From the publication]
