Švč. Trejybės vienuolynas kaip švietimo institucija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Švč. Trejybės vienuolynas kaip švietimo institucija
Keywords:
LT
Austrija (Austria); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Vienuolijos / Monasteries; Maldos namai. Bažnyčios / House of Prayer. Churches; Švietimas. Švietimo politika / Education. Education policy; Vienuolijos / Monasteries; Bažnyčios istorija / Church history.
Summary / Abstract:

LTVilniaus Švč. Trejybės vienuolynui nuo 1795 m., kai jis pateko į Rusijos jurisdikciją, ir iki pat 1839 m., kai buvo likviduota bažnytinė unija, pavyko išsaugoti savo vaidmenį – jis išliko vienas iš svarbiausių Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino centrų. Tai patvirtintų tiek jame gyvenusių vienuolių skaičius ir jų išsilavinimo lygis, tiek ekonominė jo situacija. Šiuo nauju metu vienuolyno reikšmė pasireiškė ne tiek per liudijimą, kad gubernijos centre esama unitų (kelis dešimtmečius Vilnius gyventojų skaičiumi Rusijos imperijoje užėmė garbingą trečią vietą (1795 m. mieste buvo 31 000 gyventojų) ir vaidino svarbų vaidmenį kaip kultūros centras), kiek gebėjimu rengti išsimokslinusius bazilijonus – tikrą „Rusios unijinės graikų apeigų tautos“ elitą. Bazilijonų istorija Rusijos imperijoje – tai visų pirma mėginimai išsaugoti save kaip socialinę ir kultūrinę instituciją, besiklostant naujoms politinėms sąlygoms išlaikyti tai, kas buvo nusistovėję ankstesnėje epochoje. 1803 m. įvedus draudimą rinkti protoarkimandritą, bazilijonai tapo pavaldūs valstybės ir vyskupų valdžios vertikalėms, tačiau jie išsaugojo vidinę autonomiją ir toliau galėjo laikytis įprasto gyvenimo būdo. Rusijos valdžia, išskyrus du paskutinius imperatorės Jekaterinos II (1762–1796) valdymo metus, šiuo klausimu jei nebuvo tolerantiška, tai bent jau „žiūrėjo pro pirštus“ (tai kontrastavo su griežta kontrole, kurios po ATR padalijimų susilaukė Austrijos ir Prūsijos valdžioje atsidūrusios vienuolijos). Vienuolynų vyresniųjų pareiga atsiskaityti valstybės administracijai už jiems pavaldžias bendruomenes (jų narių sudėtį, judėjimą ir veiklą) buvo formali: ji vykdyta labai nereguliariai, o patys vizitacijų aktai turėjo vidinį, bažnytinį, pobūdį. [Iš teksto, p. 137]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilnius; Stačiatikių bažnyčia; Bazilijonų vienuolija; Švč. Trejybės Vilniuje bažnyčia; Švietimas; Spaustuvė; Vilnius; Orthodox church; Basilian monks; Trinity church in Vilnius; Education; Printing house.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85825
Updated:
2022-01-16 17:41:43
Metrics:
Views: 17
Export: