Rusėnų tapatybės, arba meldžiantis už sielas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Rusėnų tapatybės, arba meldžiantis už sielas
Authors:
Viničenko, Oksana
In the Book:
Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas / moksliniai redaktoriai: Alfredas Bumblauskas, Salvijus Kulevičius, Ihoris Skočiliasas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017. P. 129-135
Keywords:
LT
18 amžius; 17 amžius; Ukraina (Ukraine); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Vienuolijos / Monasteries; Maldos namai. Bažnyčios / House of Prayer. Churches; Vienuolijos / Monasteries; Bažnyčios istorija / Church history.
Summary / Abstract:

LTSusirūpinimas savo siela ir jos išgelbėjimu nuo pragaro kančių buvo neatsiejama ankstyvųjų naujųjų amžių LDK gyventųjų kasdienybės dalis. Neatsižvelgiant į konfesiją visi troško išganymo ir skyrė tam ypatingą dėmesį. Įvairių sluoksnių (nuo pačių turtingiausių iki skurdžiausių) ir įvairaus amžiaus žmonės, dar būdami gyvi, griebdavosi veiksmų, kurie galėtų užtikrinti maldas už jų sielas po mirties. Viena iš labiausiai paplitusių praktikų buvo aukojimas. Tai galėjo būti dosni fundacija ar nedidelė auka įrašu testamente. XVII–XVIII a. populiariausia vieta, kur paprastai kreiptasi, prašant išmelsti atleidimą už padarytas nuodėmes, buvo vienuolynai620. Taip buvo ir Vilniuje. Tuo metu vietiniai unitai ir stačiatikiai daugiausiai aukodavo būtent vienuolynams. Unitams pagrindinis žemiškasis tarpininkas išganant sielas buvo Švč. Trejybės vienuolynas ir jo broliai. Šios tendencijos ištakų reikia ieškoti XVII a. pradžioje, kai vienuolyno gerove pradėjo rūpintis naujos konfesijos pasauliečiai, siekę ne tik išpažinti, bet ir skleisti savo tikėjimą rusėnų aplinkoje. Tačiau ne visi rusėnai priėmė uniją. Dėl šios aplinkybės lygia greta formavosi dvi rusėnų tapatybės atmainos. Savita, kad Vilniaus rusėnų savivokai poveikį darė pati konfesinė priešprieša. Kituose ATR regionuose (vėliau tapusiuose ukrainiečių ir baltarusių žemėmis), kur prie unijos prisijungta XVIII a. pradžioje, vienuolynai taip pat buvo pagrindinė maldų už sielas vieta. Tačiau, ko gero, reikia kalbėti apie šių regionų „minkštąjį“ konfesinį perėjimą (iš stačiatikių į unitus). Iš šių įvardytų pastabų tampa akivaizdu, kad klausimai, kam, kaip ir kokiu tikslu ankstyvųjų naujųjų amžių Vilniaus rusėnai skirdavo aukas, yra susiję su jų konfesinės tapatybės problema. [Iš teksto, p. 129]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vilnius; Stačiatikių bažnyčia; Bazilijonų vienuolija; Švč. Trejybės Vilniuje bažnyčia; Rusėnų tapatybės; Vilnius; Orthodox church; Basilian monks; Trinity church in Vilnius; Identity of Ruthenians.

Subject:
Istorija / History
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85824
Updated:
2022-01-16 17:38:27
Metrics:
Views: 15
Export:
Download