Žemaičių Kalvarija. Bažnyčios vargonai

LTŽemaičių Kalvarijos bažnyčios vargonų istorija gana paini – nurodomos labai įvairios instrumento pastatymo datos, skirtingas balsų skaičius. Todėl straipsnyje stengiamasi atkurti hipotetinę vargonų statybos istoriją. Šie vargonai turėjo būti didžiausi Žemaitijoje. 1901 m. vargonus pradėjo statyti vilnietis meistras Juozapas Radavičius, tais pačiais metais buvo sumontuota 15 instrumento balsų. Iki 1905 m. sumontuoti keturi balsai ir būgno įrenginys. „Italic“ istorizmo stiliaus vargonų prospektas greičiausiai baigtas 1910 m., tačiau taip ir liko nepabaigta instrumentinė dalis. Vargonų dispozicija atspindi meistro J. Radavičiaus instrumentams būdingus bruožus, sunumeruoti registrai turi vamzdyną ir veikia. Prospekto kompozicija vieno tarpsnio, simetriška, penkių langų, jo kairiajame šone įmontuota griežykla. Pagrindinę prospekto dalį sudaro trys bokštai su dviem tarpinėmis plotmėmis, jo cokolį nuo pagrindinės dalies atskiria platus dažytas antablementas.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčios; Muzika; Vargonai; Vargonininkai; Meistrai; Žemaičių Kalvarija; Church; Music.

ENThe history of the organ of Žemaičių Kalvarija Church is rather confusing – very different dates of making the instrument, a different number of voices are indicated. Therefore the article tries to recreate the hypothetical history of building the organ. This organ had to be the largest organ in Samogitia. In 1901 the local master Juozapas Radavičius started building it, 15 sounds of the instrument were installed in the same year. Four sounds and a drum facility were mounted until 1905. The prospect of the organ “Italic” of the historicism style was most probably was completed in 1910, however, the instrumental part remained unfinished. The disposition of the organ reflects features characteristic of Juozapas Radavičius’ instruments, the registers numbered have a pipe and function.